Skadaro ežeras (serb. Скадарско језеро), Škoderio ežeras (alb. Liqeni i Shkodrës) – didžiausias Balkanų pusiasalio ežeras. Jis telkšo Juodkalnijos (2/3) ir Albanijos (1/3) teritorijose.[1]

Skadaro ežeras
Skadaro ežero reginys
Skadaro ežero reginys
Skadaro ežero reginys
Vieta Albanijos vėliava Albanija
Juodkalnijos vėliava Juodkalnija
Plotas 370–530 km²
Kilmė tektoninė
Didžiausias gylis 44 m
Tūris 1,93 km³
Įteka Morača, Crnojeviča
Išteka Bojana
Žemėlapis rodantis vietą.
Skadaro ežeras
Koordinatės 42°10′0″ š. pl. 19°19′0″ r. ilg. / 42.16667°š. pl. 19.31667°r. ilg. / 42.16667; 19.31667
Vikiteka Skadaro ežeras

Juodkalnijai priklausanti ežero dalis ir ją supančios pakrantės nuo 1983 m. priklauso Skadaro nacionaliniam parkui. Albanijos dalis yra gamtos rezervatas. 1996 m. Skadaras įtrauktas į Ramsaro konvencijos pelkėtų vietovių, turinčių tarptautinę reikšmę, sąrašą.[2]

Geografija

redaguoti

Skadaro ežeras yra didžiausias ežeras Balkanų pusiasalyje, jo paviršiaus plotas svyruoja nuo 370 iki 530 km², o aukštis virš jūros lygio nuo 4,7 m iki 9,8 m. ežeras yra ištįsęs šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, jo ilgis apie 44 km,[3] plotis iki 14 km. Iš ežero išteka 41 km ilgio Bojanos upė, kuri ežerą jungia su Adrijos jūra. Drino upė ežerą jungia su Ochrido ežeru.[3] Ežerą maitina gruntiniai vandenys, taip pat Morača, kuri atneša 62 proc. ežero vandens[3] ir Crnojevicos upė. Bendras ežerą maitinančių upių baseinas yra 5490 km².[3]

Ežeras yra tektoniniame duburyje, ~30 km nuo Adrijos jūros. Gylis iki 44 m. Kranto linija vingiuota, šiaurės vakaruose yra kelios didelės įlankos. Krantai pietinėje ir pietvakarinėje pusėje uolėti, pliki ir statūs.[3] Šiaurinėje pusėje yra plati teritorija, kur pakrantės ribos keičiasi priklausomai nuo vandens lygio.[3]

Ežeras laivuojamas, vystoma žvejyba. Pietvakarinėje ežero dalyje yra keletas mažų salelių, pvz., Beška, kurioje yra dvi cerkvės, ir Grmožuras, buvusi tvirtovė ir kalėjimas.

Albanijos pusėje netoli ežero pakrantės įsikūręs Škoderio miestas[4].

Gyvūnija

redaguoti

Skadaro ežeras pasižymi gėlavandenių rūšių įvairove, jame ypač gausi moliuskų įvairovė.[3]

Skadaro nacionalinis parkas yra vienas didžiausių paukščių rezervatų Europoje. Čia sutinkamos 270 paukščių rūšys, tarp jų vieni paskutinių pelikanų Europoje, kurie yra mėgstami paukščių stebėtojų. Ežeras yra ir žuvėdrų bei garninių buveinė. Daugelis paukščių rūšių yra saugomos, tačiau kai kurių rūšių paukščiai medžiojami. Medžioklės sezonas tęsiasi nuo rugpjūčio iki kovo mėn.

Ežere taip pat gausu žuvų, ypač karpių, aukšlių ir ungurių. Iš 34 vietinių žuvų rūšių 7 yra endeminės Skadaro ežero rūšys.[5] Per jungtį su Drinu žuvys iš Adrijos jūros gali migruoti į Ochrido ir Prespos ežerą.

Skadaro ežere 12 iš 39 gėlojo vandens pilvakojų rūšių yra endeminės.[3] Skadaro ežero baseine 19 rūšių (38%) iš sutinkamų pilvakojų yra endeminės.[3] Pagal endeminių gėlavandenių pilvakojų dalį tarp visų sutinkamų rūšių Skadaro ežeras lenkia tokius žymius ežerus kaip Malavio ar Titikakos.[3]

Skadaro ežero baseine yra 17 šoniplaukų rūšių, 10 iš jų – endeminės (daugiausia požeminėse buveinėse).[3]

Aplinkosaugines grėsmes ežerui kelia jo vandens naudojimas žemės ūkiui, nekontroliuojamas pakrančių vystymas, vandens režimo kitimas, miškų kirtimai, nelegali medžioklė ir žvejyba. Pagrindinė žmonių veikla prie ežero yra žemės ūkis ir gyvulininkystė, žvejyba ir turizmas. Nedidelis daugelio endeminių rūšių, gyvenančių Skadaro ežere, arealas kartu su augančiu antropogeniniu poveikiu daro šias rūšis ypač pažeidžiamomis.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lake Scutari (lake, Europe)]. www.britannica.com. Britannica Online Encyclopedia.
  2. Ramsar (August 4, 2010). „The list of wetlands of international importance“ (PDF) (anglų ir ispanų kalbomis). Ramsar. p. 5. 2010-08-14.
  3. 3,00 3,01 3,02 3,03 3,04 3,05 3,06 3,07 3,08 3,09 3,10 3,11 Pešić V. & Glöer P. (2013). „A new freshwater snail genus (Hydrobiidae, Gastropoda) from Montenegro, with a discussion on gastropod diversity and endemism in Skadar Lake“. ZooKeys 281: 69-90.
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 391
  5. Talevski, Milošević, Marić, Petrović, Talevska and Talevska (2009). Biodiversity of Ichthyofauna from Lake Prespa, Lake Ohrid and Lake Skadar. Archyvuota kopija 2020-09-20 iš Wayback Machine projekto. Biotechnology & Biotechnological Equipment, 23(2). ISSN 1310–2818