Skėtinė žvynabudė

Macrolepiota procera
Skėtinė žvynabudė (Macrolepiota procera)
Skėtinė žvynabudė (Macrolepiota procera)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Žvynabudė
( Macrolepiota)
Rūšis: Skėtinė žvynabudė
( Macrolepiota procera)
Index Fungorum

Skėtinė žvynabudė (Macrolepiota procera) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, žvynabudžių (Macrolepiota) genties grybų rūšis.

Vienas didžiausių kepurėtųjų grybų, kepurėlė iki 30 cm skersmens ir didesnė, jauna kiaušinio formos, ovališka, senesnių grybų paplokščia, jaunų paviršius lygus, greitai tampa šiurkštus, sutrūkinėjęs, vėliau – rudai žvynuotas. Lakšteliai balti, vėliau – kreminiai, iki 3 cm pločio. Kotas 10–35×1–4 cm, su smulkiais pilkai rudais žvyneliais, dideliu baltu žiedu, pamatinėje dalyje gumbiškai sustorėjęs, be išnaros, kas būdinga musmirėms. Trama balta, puri, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 12,5–18×9–11 μm.

Būdingi požymiai: dideli, mėsingi, žvynuoti vaisiakūniai. Kotas be išnaros, vienas didžiausių lakštabudinių grybų.

Dygsta pavieniui, grupelėmis spygliuočių, mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, pakelėse, atvirose vietose vasarą bei rudenį. Nerenkama pakelėse, nes galima apsinuodyti joje susikaupusiais teršalais.

Grybas valgomas šviežias, sūdytas, džiovintas, ypač, keptas svieste.

Galerija redaguoti

Literatūra redaguoti

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 206 psl.