Sirenos (mitologija)

Sirenos (Σειρήνες) – graikų mitologinės būtybės – pusiau moterys, pusiau paukščiai. Pasak HomeroOdisėjos“, savo dainomis viliodavusios jūrininkus į pakrantės uolas, kur jų laivai suduždavę. Odisėjas, norėdamas išgelbėti bendrakeleivius, užlipdęs jų ausis vašku, o save liepęs pririšti prie laivo stiebo. Senovės graikai sirenas, kaip saugotojas nuo nelaimių, dažnai vaizduodavo antkapiuose. Iš mitų apie sirenas kilo bendrinė sąvoka sirena, reiškianti gražų balsą turinčią gražuolę.

Kilmė redaguoti

Versijos yra įvairios, tačiau dažniausia, kad jų tėvas buvo upės dievas Achelojas. Tėvų versijos:

Trys iš achelojidžių buvo vadinamos sirenomis ir buvo Persefonės palydovės. Kai Persefonę pagrobė Hadas jos buvo paverstos paukščiais, kad padėtų surasti deivę.[6]

Vardų variantai redaguoti

  • Telksiopė-Telksinojė, Molpė, Aglaofona (Hesiodas Catalogues of Women Frag 47)
  • Telksiepėja, Peisinojė, Aglaupė (Apolodorass E7.18)
  • Telksiepėja, Peisinojė, Ligėja (Suidas „Seirenas“)
  • Partenopė, Leukosija (Strabo 5.4.7 & 6.1.1)
  • Partenopė, Ligeta, Leukosija (Likofronas 712)

Painiojimas redaguoti

Dažnai sirenos painiojamos su undinėmis, kurios turi irgi gražų balsą bei pražudo jūreivius, bet jos yra pusiau moterys, pusiau žuvys. Prancūzų kalboje jas netgi apibūdina vienas ir tas pats žodis.

Išnašos redaguoti

 
  1. Apolodoras 1.18, 1.63, Likofronas 712, Higinas „Fabula“ 141
  2. Apolonijus Rodijus 4.892, Nonas „Dionysiaca“ 13.313
  3. Apolodoras 1.63
  4. Pausanijas 9.34.3, Ovidijus „Metamorfozės“ 14.85
  5. Euripidas „Helenė“ 167
  6. http://www.theoi.com/Nymphe/NymphaiAkheloides.html