Sintra
Sintra portug. Sintra | |
---|---|
![]() ![]() | |
Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1) | |
Valstybė | ![]() |
Regionas | Lisabona ir Težo slėnis |
Apskritis | Lisabona |
Meras | Basil Adolfo de Mendonça Horta da Franca |
Gyventojų | 507 170 |
Plotas | 317 km² |
Tankumas | 1 600 žm./km² |
Tinklalapis | [1] |
![]() |
(angl.) (pranc.): 723 |
Sintra (portug. Sintra) – miestas Portugalijoje, Lisabonos ir Težo slėnio regione.
GeografijaKeisti
Miestas įsikūręs už 25 kilometrų nuo Lisabonos, 270 kilometrų nuo Porto, 130 kilometrų nuo Evoros, 10 kilometrų nuo Uolos kyšulio ir 240 kilometrų nuo Faro. Miestas yra prie kalnų, todėl kartais klimatas Sintroje gali skirtis nuo Lisabonos.
ArchitektūraKeisti
Miestas žymus savo unikalia architektūra ir yra įtrauktas (1995 m.) į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Sintroje yra sena maurų pilis. Ši pilis buvo pastatyta maurų IX amžiuje, tačiau buvo užkariauta karaliaus Alfonso Henriko 1147 metais.
Penos rūmai primena arabišką stilių. Jie yra netoli Monseratės rūmų. Penos rūmai yra spalvoti, turi sodą, aptverti tvora. Rūmuose įrengtas muziejus.
Monseratės rūmai yra netoli Penos rūmų. Tai viena iš Sintros įžymybių.
Altos kryžius yra aukščiausioji Sintros kalvų vieta. Jis stovi 529 metrų aukštyje. Jis pastatytas XVI amžiuje.
Taip pat mieste yra Nacionaliniai rūmai. Rūmuose yra virtuvė iš kurios eina kūginiai kaminai.
IstorijaKeisti
Monseratės rūmai prasidėjo nuo koplyčios, kuri buvo pastatyta 1540 metais. Ji priklausė Lisabonos Visų Šventųjų ligoninei. 1601 m. šis turtas priklausė Melo e Kastro (angl. Mello e Castro) šeimai. 1755 m. per Lisabonos žemės drebėjimą buvo sugriauta koplyčia. 1790 m. Gerardas de Vismas (angl. Gerard de Visme) tapo rūmų šeimininku ir ant liekanų pastatė neogotikinius rūmus. 1793 m. rūmus turėjo Viljamas Bekfordas (angl. Wiliam Beckford), kuris gimė 1760 metais, o mirė 1844 metais. Jis pastatė aplinkinius rūmų pastatus, pradėjo sodą. Nuo 1856 m. rūmus turėjo Francis Kukas (angl. Francis Cook), kuris įkūrė rūmų sodą. Penos rūmai prasidėjo tada, kai XII amžiuje buvo padaryta koplyčia Penai. 1503 metais Penos bažnyčia buvo paaukota karaliui donui Manueliui I. 1755 metais per žemės drebėjimą buvo sugriautas vienuolynas. 1838 karalius Fernandas II pastatė toje vietoje rūmus. 1842–1854 metais buvo daryta rekonstrukcija kurią darė dona Marija II ir baronas Von Esčvegas. 1889 metais buvo padarytas sodas. 1910–1912 metais buvo padarytas muziejus, o 1995 m. Penos rūmai, drauge su kitomis miesto įžymybėmis buvo įtraukti į UNESCO paveldą.