Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Simono malūnai - apsakymų ir apysakų rinkinys žemaičių tarme, išleistas 2001 metais. Autorius - Edvardas Rudys, redagavo Danutė Mukienė, viršelio dailininkė - Deimantė Ribakovkienė, išleido Žemaičių kultūros draugijos redakcija, Vilniuje. Puslapių skaičius - 272, ISBN 9955-441-03-8.

Minėtai tarmei išreikšti, leidžiant grožinę prozos knygą, pirmą kartą atsisakyta nosinių lietuviškų raidžių ir naudotos ilgosios žemaitiškos balsės: ā, ē, ī, ō. Tai antroji po karo išleista žemaitiška knyga. Joje vaizduojamas 19302000 metų Lietuvos kaimo samdinių gyvenimas, jų siekimas tapti savarankiškais ūkininkais. Vaizduojami įvykiai baigiasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu.

Knygos struktūra redaguoti

Keturios apysakos ir trys novelės:

1. „Magdelė“

  • Pagrindiniai veikėjai: našlaitė Magdelė, jos sesuo Stasė, vyras karininkas Justinas, kaimynė Dolskienė, jos vaikai.
  • Siužetas:

Stasė, negalėdama išmaitinti savo mažametės sesers Magdelės, atiduoda ją toli gyvenantiems giminaičiams. Septynmetei našlaitei ten nepatinka ir ji parbėga namo. Galiausiai kitame kaime pavyksta ją palikti už piemenę. Ir čia Magdelei sunku, ji karvę pririša prie medžio ir negano. Ji patenka pas kitus giminaičius, kurie turi būrį savo mažamečių ir jai nebereikia dirbti. Kai sesuo išteka, Magdelę parsiveža namo ir ji išeina tarnauti į nuovados viršininko Dolskio šeimą. Čia ji gyvena iki pirmosios rusų okupacijos. Užėjus vokiečiams Magdelė suimama ir išvežama darbams į Vokietiją. Po to – pabėgimas, tarnystė ir bastymasis po Lietuvą, bendravimas su Lietuvos partizanais, kolūkių kūrimo metas, per kurį Magdelė slapstėsi Karaliaučiaus krašte ir galiausiai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ji sugrįžta namo.

2. „Nulūžusi liepa“

  • Pagrindiniai veikėjai: Pasakotoja – mažametė našlaitė, nevalyvi ūkininkai Raišuočiai ir jų dukros, ūkininkai – Garbys ir Gaigalas, būsimas Pasakotojos vyras Kestis, jų vaikai.
  • Siužetas:

Mažametę visišką našlaitę Pasakotoją iš namų išsiveža Raišuočių dukra. Ji gano gyvulius, žiemomis lanko mokyklą. Paskui tarnauja pas Garbį ir Gaigalą. Susipažįsta su būsimu vyru Kęsčiu. Išteka. Vyras turi aukso rankas ir plačią gerklę – yra girtuoklis. Jis susideda su Lietuvos partizanais, pakliūva į saugumo rankas, nuteisiamas kalėti. Pasakotoja sunkiai verčiasi – sunkiu kolūkių kūrimo laikotarpiu jai tenka išlaikyti šeimą.

3. „Simono malūnai“

  • Pagrindiniai veikėjai: kaimo bernas Simonas, jo žmona Agnė, kaimynai Zūberniai.
  • Siužetas:

Simonas susipažįsta su Agne, įsimyli ją ir veda. Tuo laiku jis betarnaudamas pramoko statybininko ir kalvio amatų ir prie tėvo namų pradėjo statyti vėjo malūną. Kai baigė statyti, kilo audra ir jo malūnas nuvirto. Paskui jie persikėlė gyventi į kitą vietą, Simonas ėmė statyti antrą malūną, kuris suko ne tik girnas, bet ir zeimerį (elektrinį pjūklą). Šitą malūną sovietiniais laikais iš jo atėmė ir atėjus Lietuvos atgimimo metams, Simonas mirdamas mato pro langą savo statytą ir atgautą malūną, ir yra laimingas.

4. „Vargo motina“

  • Pagrindiniai veikėjai: išvaryta iš didelio ūkio samdinė Marė, jos dvi dukterys, sesuo Untuosė, jų tėvas, komunistė Orgienė.
  • Siužetas:

Marę ir kitus vaikus tėvas, mirus motinai, išvaro iš didelio ūkio. Vaikai tampa samdiniais. Marei, vienišai motinai, prisiėjo auginti dvi savo dukreles – dvynukes. Jos varganas gyvenimas, praėjęs tarp karų ir sovietmečio, užsibaigia su užaugusiomis dukterimis, savo išgalėmis pasistatytame name.

Nuorodos redaguoti