Atverti pagrindinį meniu

Simonas Konarskis

Bullet purple.png
Bullet purple.png
Simonas Konarskis
Szymon Konarski.JPG
Simonas Konarskis Vilniaus kalėjime
Gimė: 1808 m. kovo 5 d.
Dapkiškių dvaras prie Miroslavo
Mirė: 1839 m. vasario 27 d. (30 metų)
Vilnius
Tėvas: Jrgis Steponas Konarskis
Motina: Paulina Višnevska
Veikla: 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas.

Simonas Konarskis (lenk. Szymon Konarski, 1808 m. kovo 5 d. Dapkiškių dvaras prie Miroslavo1839 m. vasario 27 d. Vilnius) – 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas.

BiografijaKeisti

 
Simono Konarskio kankinimas Vilniaus kalėjime
 
S. Konarskio tikėtinoje žūties vietoje (Muitinės g. 35) pastatytas paminklinis akmuo, senojo paminklo likutis.

Gimė evangelikų reformatų šeimoje. Seirijų reformatų bažnyčios kunigas karininko Jurgio Simono Konarskio sūnų pakrikštijo keturiais vardais: Simonas Konstantinas Juzefas Ignacas. Mokėsi Seirijuose, Seinuose, Lomžos karo mokykloje. Nuo 1825 m. tarnavo Lenkijos karalystės kariuomenėje, 1831 m. kapitonas.

1831 m. dalyvavo generolo D. A. Chlapovskio žygyje padėti Lietuvos sukilėliams. Dalyvavo Panerių kautynėse prie Vilniaus, kurias po atkaklių mūšių sukilėliai pralaimėjo ir pasitraukė į Lietuvos gilumą. Gavęs kapitono laipsnį ir teisę vadovauti batalionui, dalyvavo kautynėse prie Panevėžio ir Šiaulių, buvo apdovanotas kryžiumi už narsą. Sukilimui pralaimėjus internuotas Prūsijoje. Paleistas išvyko į Prancūziją, Bezansone studijavo prancūzų politinės minties teorijas.

1833 m. dalyvavo vadinamajame J. Zalivskio žygyje. Buvo paskirtas Marijampolės ir Kalvarijos apygardų karo viršininku. 1833 m. įsitraukė į J. Lelevelio vadovaujamos Lenkijos emigrantų politinės srovės veiklą. 1834 m. pr. dalyvavo Dž. Mazinio surengtame žygyje į Savoją, Prancūzijoje su kitais įkūrė 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo dalyvių Jaunosios Lenkijos organizaciją. Jos tikslas buvo atkurti Abiejų Tautų respubliką – demokratinę respubliką 1772 m. sienomis. Paryžiuje su J. Čynskiu leido radikalios krypties dvisavaitinį laikraštį „Pólnoc“. Kaip slaptas radikaliųjų emigrantų emisaras 1835 m. išvyko į buvusią Abiejų Tautų respubliką organizuoti naujo sukilimo. Užmezgė ryšius su nelegaliomis grupuotėmis Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje, vienas Lenkų tautos sandraugos (Stowarzyszenie Ludu Polskiego) organizacijos kūrėjų. Jam pasisekė į ją įtraukti Vilniaus medicinos – chirurgijos akademijos, Tartu, Kijevo universitetų studentus bei vidurinių mokyklų moksleivius ir užmegzti ryšius su Rusijos karinių įgulų Vilniuje, Breste, Babruiske nariais. 1838 m. birželio 8 d. Rusijos policijos suimtas Rukainiuose. Tardomas kaltinimą siekimu atkurti Abiejų Tautų respubliką kaip demokratinę respubliką, prisiėmė sau. Nuteistas mirti, sušaudytas. Byloje Vilniuje nuteista apie 80 žmonių, Kijeve ir Odesoje – apie 117 žmonių.[1]

AtminimasKeisti

Jo vardu pavadinta:

ŠaltiniaiKeisti

  1. Feliksas Sliesoriūnas. Simonas Konarskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 451 psl.