Silva Pocytė
Silva Pocytė (g. 1969 m. liepos 18 d. Agluonėnuose, Klaipėdos rajonas) – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė.
Biografija redaguoti
1987–1992 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 2000 m. gruodžio 12 d. Kaune apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos lietuvių tautinis identitetas ir kultūrinė raiška 1871–1914 m.“ (vadovas – prof. Vytautas Merkys).
Nuo 1992 m. Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre laborantė, nuo 1993 m. – Klaipėdos universiteto Istorijos katedros sekretorė. 1994–1995 m. Klaipėdos „Aukuro“ vidurinės mokyklos mokytoja, 1995–1996 m. – Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro kabineto vedėja. 1996–2000 m. studijavo doktorantūroje Vytauto Didžiojo universitete. Apgynusi disertaciją, tapo Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektore, Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslo darbuotoja, 2002–2018 m. buvo šio centro, 2003 m. reorganizuoto į Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą, direktorė, vyresnioji mokslo darbuotoja.[1]
2004 m. išrinkta Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidente, nuo 2005 m. Mažosios Lietuvos enciklopedijos redakcinės kolegijos narė, IV enciklopedijos tome – redakcinės kolegijos pirmininkė. 2006–2013 m. buvo periodinio mokslo darbų leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ redaktorių kolegijos pirmininkė. 2004–2007 m. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio pirmininkė. [2]
Mokslinė veikla redaguoti
Mokslinių tyrimų kryptys: Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios, Klaipėdos krašto istorija, Mažosios Lietuvos lietuvių identitetas.
Įvertinimas redaguoti
- 2004 m. – Ievos Simonaitytės vardo premija
- 2011 m. – Pagėgių savivaldybės garbės pilietė
- 2020 m. – Ievos Simonaitytės vardo premija (su kitais)
Svarbiausios publikacijos redaguoti
- S. Pocytė, Agluonėnai: kaimas istorijos pagairėje (1939–1990), Klaipėda, 1994.
- S. Pocytė, „Deutsch-litauische Beziehungen bei I. Simonaitytė“, Annaberger Annalen, 1998, Nr. 6, S. 117–128.
- S. Pocytė, „Die sozialen Strukturen im Memelland während der Jahre 1918 bis 1940“, Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch - litauischen Verhältnisses, Hamburg, 1998, S. 85-98.
- S. Pocytė, „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos integracijos problema XIX a. – XX a. pradžioje“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2001, Nr. 1/2, p. 77–89.
- S. Pocytė, Mažlietuviai Vokietijos imperijoje 1871–1914, Vilnius, 2002.
- S. Pocytė, „Die Tätigkeit des „Komitees Litauisher Organisationen im Memelgebiet“ 1934-1939: Das Zusammenleben von Kleinlitauern und Litauern im Autonomiegebiet“, Annaberger Annalen, 2003, Nr. 11, S. 99-111 (tas pats tekstas lietuvių kalba: S. Pocytė, „Klaipėdiškių/ lietuvininkų ir didlietuvių sugyvenimas Klaipėdos krašte: Lietuviškųjų organizacijų komiteto veiklos 1934–1939 m. pavyzdys“[neveikianti nuoroda], Lietuvos istorijos metraštis 2003/2, Vilnius, 2005, p. 77–90).
- Klaipėdos kraštas 1920-1924 m. archyviniuose dokumentuose (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IX), sud. S. Pocytė, Klaipėda, 2003.
- Kultūriniai saitai abipus Nemuno: Mažosios Lietuvos reikšmė Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais (1864–1904) (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. X), sud. S. Pocytė, R. Sliužinskas, Klaipėda, 2004.
- S. Pocytė, „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos integracijos XIX a. antroje pusėje klausimu – kultūrinis ir politinis aspektas“, Raidžių draudimo metai, sud. D. Staliūnas, Vilnius, 2004, p. 235–248.
- S. Pocytė, „Polityka narodowościowa Cesarstwa niemieckiego a Litwini w Małej Litwie w latach 1871-1914“, Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica, X. Poznań, 2004, s. 189–203.
- S. Pocytė, „XIX–XX a. pradžios Rytų Prūsijos istorijos eskizai: kintantis vokiečių ir lietuvininkų pasaulis“, Praeities reginiai. Iš Rytų Prūsijos konservatoriaus archyvo, sud. M. Matulytė, P. Jamski, Vilnius, 2006, p. 14–51.
- S. Pocytė, „Martynas Liudvikas Rėza nepriklausomos Lietuvos lietuviškoje spaudoje 1918–1940 metais“, Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai, sud. N. Strakauskaitė, S. Pocytė, Klaipėda, 2007, p. 54–65.
- S. Pocytė, „Regioninės istorinės savimonės formavimas laikraštyje „Mažoji Lietuva“ 1988–1991 m.“[neveikianti nuoroda], Res Humanitariae, 2007, t. I, p. 43–55.
- Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII), sud. S. Pocytė, V. Safronovas, Klaipėda, 2008.
- S. Pocytė, „Das Forschungsprojekt „Das konfessionelle Erbe im Memelland““, Annaberger Annalen, 2008, Nr. 16, S. 9-30.
- S. Pocytė, „Problem identyfikacji narodowej litewskich autochtonów (Lietuvininkai) i Niemców we wspólczesnym Kraju Klajpedzkim“, Ślązacy, Kaszubi, Mazurzy i Warmiacy – między polskością a niemieckością (Ziemie Zachodnie. Studia i Materiały, Nr. 24), red. A. Sakson, Poznań, 2008, s. 375–383.
- S. Pocytė, „Martyno Jankaus ir Prūsų lietuvių tautinės kultūrinės veiklos atspindys „Varpo“ puslapiuose (1889–1905)“[neveikianti nuoroda], Knygotyra, 2009, t. 52, p. 70–89.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://briai.ku.lt/darbuotojai/mokslo-darbuotojai/silva-pocyte/
- ↑ Rūta Mačiūnienė. Rūta Paplauskienė. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 148 psl.