Silogizmas
Silogizmas (gr. συλλογισμός = syllogismos – išvada, išvedimas) – loginis samprotavimas, argumentas iš trijų teiginių, kuriuo iš dviejų prielaidų gaunama viena išvada.[1] Silogizmus pirmas nagrinėjo Aristotelis veikale „Pirmoji analitika“.[1]
Silogizmo dalys redaguoti
Silogizme kiekviename teiginyje yra dvi sąvokos: subjektas (veiksnys) ir predikatas (tarinys).[2] Sąvokos gali būti bendros (pavyzdžiui, žmogus, gyvūnas) arba individualios (pavyzdžiui, Platonas, Sokratas).[2] Predikate turi būti naudojama bendra sąvoka.[2]
Teiginiai gali būti teigiami arba neigiami, daliniai arba bendrieji.[2] Pagal tai gali būti išskiriamos keturios teiginių klasės:[2][1]
- Teigiami bendrieji teiginiai („Visi S yra P.“), žymima A, SaP
- Neigiami bendrieji teiginiai („Joks S nėra P.“), žymima E, SeP
- Teigiami daliniai teiginiai („Kai kurie S yra P.“), žymima I, SiP
- Neigiami daliniai teiginiai („Kai kurie S nėra P.“), žymima O, SoP
Šie teiginiai gali būti pateikti loginiu kvadratu.[3] Kvadrate žymimi santykiai tarp teiginių rūšių:[3][4]
- Priešingi teiginiai (negali būti abu teisingi, gali būti abu klaidingi)
- a ir e
- Popriešingi teiginiai (gali būti abu teisingi, negali būti abu klaidingi)
- i ir o
- Subordinuoti teiginiai (dalinis teisingas, jei bendras teisingas, bendras klaidingas, jei dalinis klaidingas)
- a ir i, e ir o
- Prieštaringi teiginiai (negali būti abu teisingi, negali būti abu klaidingi)
- a ir o, e ir i
Silogizmo figūros redaguoti
Silogizmo figūros skiriamos pagal tai, kaip naudojamos trys sąvokos:
- išvados subjekto sąvoka, S
- išvados predikato sąvoka, P
- vidurinioji sąvoka, M
Skiriamos keturios figūros:
| Figūra | I | II | III | IV |
|---|---|---|---|---|
| Pirma prielaida | M-P | P-M | M-P | P-M |
| Antra prielaida | S-M | S-M | M-S | M-S |
| Išvada | S-P | S-P | S-P | S-P |
Priskiriant keturias teiginių rūšis figūroms galima gauti 256 variantus.[1] Iš jų 24 variantus Aristotelis pripažino teisingais.[1] Viduramžiais tiems variantams buvo sugalvoti pavadinimai, mnemonikos.[1] Šie variantai:[1]
- I figūra:
- MaP ir SaM, vadinasi SaP, mnemonika „Barbara“
- MeP ir SaM, vadinasi SeP, mnemonika „Celarent“
- MaP ir SiM, vadinasi SiP, mnemonika „Darii“
- MeP ir SiM, vadinasi SoP, mnemonika „Ferio“
- MaP ir SaM, vadinasi SiP, mnemonika „Barbari“
- MeP ir SaM, vadinasi SoP, mnemonika „Celaront“
- II figūra:
- PaM ir SeM, vadinasi SeP, mnemonika „Camestres“
- PeM ir SaM, vadinasi SeP, mnemonika „Cesare“
- PeM ir SiM, vadinasi SoP, mnemonika „Festino“
- PaM ir SoM, vadinasi SoP, mnemonika „Baroco“
- PaM ir SeM, vadinasi SoP, mnemonika „Camestrop“
- PeM ir SaM, vadinasi SoP, mnemonika „Cesaro“
- III figūra:
- MaP ir MaS, vadinasi SiP, mnemonika „Darapti“
- MeP ir MaS, vadinasi SoP, mnemonika „Felapton“
- MiP ir MaS, vadinasi SiP, mnemonika „Disamis“
- MaP ir MiS, vadinasi SiP, mnemonika „Datisi“
- MoP ir MaS, vadinasi SoP, mnemonika „Bocardo“
- MeP ir MiS, vadinasi SoP, mnemonika „Ferison“
- IV figūra:
- PaM ir MaS, vadinasi SiP, mnemonika „Bramantip“
- PaM ir MeS, vadinasi SeP, mnemonika „Camenes“
- PiM ir MaS, vadinasi SiP, mnemonika „Dimaris“
- PeM ir MaS, vadinasi SoP, mnemonika „Fesapo“
- PeM ir MiS, vadinasi SoP, mnemonika „Fresison“
- PaM ir MeS, vadinasi SoP, mnemonika „Camenop“
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Lagerlund, Henrik, "Medieval Theories of the Syllogism", The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Winter 2017 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Smith, Robin, "Aristotle's Logic", The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Spring 2018 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [2]
- ↑ 3,0 3,1 Parsons, Terence, "The Traditional Square of Opposition", The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Summer 2017 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [[3]
- ↑ Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“, Vilnius, ALK, „Katalikų pasaulis“, 1992, 189-192 psl.