Siko Dolidzė
Siko Dolidzė gruz. სიმონ დოლიძე | |
---|---|
Gimė | 1903 m. vasario 6 d. Ozurgetis |
Mirė | 1983 m. birželio 17 d. (80 metų) Tbilisis |
Vaikai | Katevan Dolidzė |
Veikla | gruzinų kino režisierius, scenaristas |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Siko Dolidzė (gruz. სიმონ დოლიძე, 1903 m. vasario 6 d. Ozurgetis – 1983 m. birželio 17 d. Tbilisis) – gruzinų kino režisierius, scenaristas. Vienas Gruzijos kinematografijos pradininkų.
Biografija redaguoti
1925 m. baigė Tbilisio universitetą. Dirbo Tbilisio kino studijoje „Goskinprom“. 1928 m. čia įsteigė Kino kronikos skyrių, jam vadovavo. Sukūrė vaidybinių filmų, parašė scenarijus daugeliui savo filmų.[1]
Filmografija redaguoti
- Nuošliaužų šalis, 1932 m.
- Paskutienieji kryžiuočiai, 1935 m.
- Dariko, 1937 m.
- Draugystė, 1941 m.
- Džurgajaus skydas, su D. Rondeliu, 1944 m.
- Žiogas, 1954 m., scenarijus – Marika Baratašvili
- Eterės daina, 1957 m.
- Fatima, 1958 m.
- Paskutinė diena, pirmoji diena, 1960 m.
- Paliastomi, 1963 m.
- Susitikimas su praeitimi, 1966 m.
- Miestas prabunda anksti, 1968 m.
- Semiramidės sodai, 1970 m.
- Pabėgimas auštant, 1976 m.
- Lakštingalos jubiliejus, 1978 m.
- Ar jis žmogus?, su K. Dolidze, 1980 m.
- Kukaračia, su K. Dolidze, 1983 m., pagal N. Dumbadzės apysaką
Įvertinimas redaguoti
- 1950 m. – Stalino premija už filmą „Džurgajaus skydas“
- 1965 m. – TSRS liaudies artistas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Siko Dolidzė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 58 psl.