Sihu[1] arba Vakarų ežeras (kin. 西湖, pinyin: Xī Hú) – gėlavandenis ežeras rytų Kinijoje, Džedziango provincijoje, prie Hangdžou miesto. Tai ovalus, 3,2 × 2,8 km matmenų ežeras, esantis į vakarus nuo Hangdžou centro, Gušano sala bei keliomis dambomis suskirstytas į 5 dalis. Be gamtinės Gušano salos, ežere dar yra 2 dirbtinės salos. Ežero pakrantėje ir salose veši gausi augmenija – sakuros, kvepenės (osmantai), japoniniai abrikosai ir kt., ežero vandenyse gyvena koi karpiai. Ežeras susidarė iš Čiantandziango senvagės.

Sihu
Saulėlydis prie Sihu ežero
Saulėlydis prie Sihu ežero
Saulėlydis prie Sihu ežero
Vieta Kinijos vėliava Kinija (Džedziangas)
Plotas 6,5 km²
Kranto linijos ilgis 15 km
Kilmė upinė
Vidutinis gylis 2,27 m
Didžiausias gylis ~5 m
Tūris 0,01429 km³
Žemėlapis rodantis vietą.
Sihu
Koordinatės 30°14′54″ š. pl. 120°08′38″ r. ilg. / 30.24833°š. pl. 120.14389°r. ilg. / 30.24833; 120.14389
Vikiteka Sihu

Sihu ežeras nuo Tangų imperijos laikų yra svarbi kinų menininkų įkvėpimo vieta, traukos objektas. Sihu ežerą savo poemose mini Tangų poetas Bo Dzuji. Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpiu Hangdžou tapo Ujue valstybės sostine, aplink miestą imtos statyti budistinės šventyklos. Miestą valdęs poetas Su Ši (XI a.) įrengė ežere dambas. Juan dinastijos laikais ežero grožis šlovintas Hagdžou poetų. Mingų laikais ežeras pagilintas, praplėsta pagrindinė damba. XVIII a. pab. broliai Dzu Hao ir Dzu Hanas parašė turistinį vadovą apie ežerą ir jo apylinkes. XX a. ežeras tapo masinio turizmo traukos centru. 1929 ir 2000 m. prie ežero vyko tarptautinės parodos.

Ežero pakrantėse stovi kelios budistinės šventyklos (pagodos; svarbiausia – Leifengo pagoda, pastatyta 975 m., 1924 m. sugriuvo, atstatyta 2002 m.), arbatos ūkis, poetės Su Siaosiao kapas. Tradiciškai išskiriama 10 vietų, iš kurių atsiveria gražiausi ežero vaizdai.

Sihu ežeras su apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu 2011 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Pasaulio vietovardžiai. Azija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Hangdžòu Sihù kultū̃rinis kraštóvaizdis.
  2. UNESCO (nr. 1334)