Sigitas Zigmas Geda
Gimė 1943 m. vasario 4 d.
Paterai, Veisiejų valsčius
Mirė 2008 m. gruodžio 12 d. (65 metai)
Vilniuje
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse
Tėvas Zigmas Geda
Motina Aleksandra Gedienė
Veikla poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.
Alma mater 1966 m. Vilniaus universitetas
Žinomas (-a) už „Septynių vasarų giesmės“
„Babilono atstatymas“
Žymūs apdovanojimai

Sigitas Zigmas Geda ( 1943 m. vasario 4 d. Pateruose, Veisiejų valsčiuje – 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniuje) – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.

Biografija

redaguoti

1961 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą, 1966 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

1967 m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje, 19671975 m. – žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje, tačiau dėl politinių pažiūrų aktyvumo buvo atleistas. 19881990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos sekretorius. Nuo 1992 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ skyriaus redaktorius. [1]

Nuo 1967 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 19881990 m. Sąjūdžio narys, Lietuvos Seimo narys.[paaiškinti]

2007 m. S. Geda stojo prieš teismą apkaltintas smurtavimu prieš savo dukrą.

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1959 m. 1966 m. debiutavo eilėraščių knyga „Pėdos“.

Kūrybos bruožai

redaguoti

S. Gedos poezijoje jaučiamas nuolatinis ryšys tarp to, kas buvo dar priešistorėje, ir šiandienos; ieškoma universalios mitinės atminties, supinamos senosios lietuvių literatūros, Rytų poezijos, Viduramžių dailės, Biblijos, senųjų kultūrų mitologijos. Žemė, kosmosas ir žmogus suvokiami kaip lygiaverčiai partneriai, giedama giesmė gyvybei. Kalbėdamas apie nuolatinį pasaulio atsinaujinimą lyrinis subjektas pats nuolat keičiasi, persikūnija, tuo pačiu metu būna keliose laiko ir erdvės juostose: jam lygiai svarbu mitas, istorija ir asmeninė, kasdienė patirtis.

Bandydamas suvokti kalbos, atskirų žodžių ir reiškinių genezę Geda eksperimentuoja kalba, vartoja seksualines metaforas. Jam paklūsta pačios įvairiausios poetinės formos: klasikiniai ketureiliai, sonetai, rytietiški trieiliai. Poetas nuolat stebina skaitytojus išmone ir gaivalingumu.

Gedos esė apima viso gyvenimo įvairovę – nuo atsitiktinai sutiktų žmonių, užfiksuotų reiškinių iki platesnių kultūrinių apibendrinimų. Nevengiama atviro subjektyvumo, kontroversiškų teiginių.

S. Gedos eilėraščio poetinis laikas ir erdvė paneigia įprastinius realybės dėsnius. Lyrinis subjektas tekste reiškiasi labai įvairiai: jis gali būti įprastas kalbantysis, gali užsidėti paties autoriaus kaukę ir būti vadinamas jo pavarde, gali kalbėti kito žmogaus (pavyzdžiui, prancūzų viduramžių poeto Fransua Vijono) vardu, gali būti ir poetinio pasakojimo veikėjas ir pasakotojas. Poetas mėgsta maišyti ir aukštąjį, ir žemąjį stilius: su šventumu susiję teiginiai susipina su buitine kalba, net piktžodžiavimu.

Viena svarbiausių S. Gedos kūrybos temų yra pasaulio gyvastingumas, gaivalingumas, nuolatinis atsinaujinimas ir nuostaba tokio pasaulio akivaizdoje. Dažnai eilėraštis tampa pradžios, ištakų (viso pasaulio, tautos, kalbos ar kokio nors daikto), netikėtų tarpusavio ryšių ieškojimu. S. Gedai apskritai svarbu etimologija, kilmė, jis mėgina rasti arba mistifikuoti (sukurti ir pateikti kaip tikrą) atskiro žodžio, gramatinės formos atsiradimo kelią. Neretai tarsi siekiama atkurti pirmykštį kalbos gausmą, žaidžiama kalbos garsais, derinamas žodis ir piešinys.

Bibliografija

redaguoti
  • Pėdos: eilėraščiais. – Vilnius: Vaga, 1966.
  • Strazdas: poema. – Vilnius: Vaga, 1967.
  • Panteistinė oratorija: libretas. 1970.
  • Užmigę žirgeliai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.
  • 26 rudens ir vasaros giesmės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.
  • Velnio nuotaka: scenarijus, 1974.
  • Mėnulio žiedai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
  • Baltojo Nieko dainelės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
  • Paskutinės pagonių apeigos: libretas, 1978.
  • Marių paukštė: libretas, 1979.
  • Mėlynas autobusiukas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.
  • Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis: 7 pjesių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1981.
  • Žydinti slyva Snaigyno ežere: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1981.
  • Meilė ir mirtis Veronoje: libretas, 1982.
  • Varnėnas po mėnuliu: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius: Vaga, 1984.
  • Vasara su peliuku Miku: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984.
  • Strazdas – žalias paukštis: libretas, 1984.
  • Mamutų tėvynė: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius: Vaga, 1985.
  • Baltoji varnelė: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1985.
  • Praniukas pramaniūgas: trumpi ir ilgi eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
  • Kaulo Senis ant geležinio kalno: libretas, 1987.
  • Pasaulio medis: libretas, 1987.
  • Žalio gintaro vėriniai: eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Karalaitė ant svarstyklių: poemos ir eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1989.
  • Ežys ir Grigo ratai: žodžiai apie kitus. – Vilnius: Vaga, 1989.
  • Magiškas sanskrito ratas: libretas, 1989.
  • Strazdas – žalias paukštis: scenarijus, 1989.
  • Septynių vasarų giesmės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.
  • Močiutės dainos: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.
  • Babilono atstatymas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1994.
  • Eilėraščiai: eilėraščiai. – Vilnius: Baltos lankos, 1997.
  • Valkataujantis katinas: 101 eilėraštis vaikams. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
  • Jotvingių mišios: eilėraščiai. – Vilnius: Andrena, 1997.
  • Gedimino valstybės fragmentas: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1997.
  • Skrynelė dvasioms pagauti: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1998.
  • Man gražiausias klebonas – varnėnas: pokalbiai apie poeziją ir apie gyvenimą. – Vilnius: Vyturys, 1998.
  • Žydintys lubinai piliakalnių fone: septynių vasarų dienoraščiai. – Vilnius: Seimo leidykla, 1999. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija
  • Valkataujantis katinas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999.
  • Baltoji varnelė: eilėraščiai. 2-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2000.
  • Sokratas kalbasi su vėju: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
  • Siužetą siūlau nušauti: esė rinkinys. – Vilnius: Baltos lankos, 2002.
  • Žiemos biopsija / Biopsy of winter: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2002.
  • Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis: eilėraščiai. – Vilnius: Presvika, 2003.
  • Žiemos biopsija: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2002.
  • Adolėlio kalendoriai: dienoraščiai, gyvavaizdžiai, užrašai, tyrinėjimai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
  • Strazdelio dainos: vieno gyvenimo rinktinė. – Vilnius: Kronta, 2005.
  • Pelytė Sidabrytė: pasaka. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2004.
  • Testamentas mažai mergaitei: kai kas mažiems, kai kas ir…: 75 eilėraščiai. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2006.
  • Poezija / Sigitas Geda. – Vilnius, 2006.
  • Aukso karietaitė: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Kronta, 2006.
  • Miegantis Teodendronas: senieji jotvingių eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006
  • Siuita Virginijai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 55 p.
  • Freskos. Eilėraščiai ir poemos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.

Vertimai

redaguoti
  • Kornejus Čiukovskis. Painiava: poemėlė. – Vilnius: Vaga, 1972.
  • L. Nadis. Poezija. – Vilnius: Vaga, 1972.
  • Johanesas Bobrovskis. Sarmatijos metas: eilėraščiai / kartu su B. Savukynu. – Vilnius: Vaga, 1974.
  • Dede Gorgudo sakmės / kartu su V. Arzumanovu. – Vilnius: Vaga, 1978.
  • Celanas Paulis. Aguona ir atmintis: eilėraščiai / kartu su V. Karalium – Vilnius: Vaga, 1979.
  • Sergejus Jeseninas. Ieva: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Giesmių giesmė. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Vahagnas Davtianas. Granatmedžių dienos: eilėraščiai ir poema / kartu su E. Mieželaičiu – Vilnius: Vaga, 1986.
  • D. Džalilas. Kurdų sakmės: vyresniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vyturys, 1987.
  • Vaikystės rytmetėliai: latvių vaikų poezija / sudarė Evaldas Juchnevičius. – Vilnius: Vyturys, 1988.
  • Lekia mano žirgelis: latvių dainos: viduriniam ir vyresniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vyturys, 1989.
  • Gėlė ir poezija: japonų hokus (haikus), tankos, ikebanos / kartu su R. Neimantu. – Kaunas: Orientas, 1992.
  • Psalmių knygos. – Vilnius: Vaga, 1997.
  • Panditas Bilhanas. Penkiasdešimt posmų apie slaptąjį meilės džiaugsmą: poema. – Vilnius: Žuvėdra, 1998.
  • Dante Alighieri. Naujas gyvenimas: eilėraščiai su proziniais komentarais / kartu su I. Tuliševskaite. – Vilnius: Vyturys, 1998.
  • François Villon. Rinktinė poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1999.
  • Graikų mūza. – Vilnius: Jandrija, 1999.
  • Jaan Kaplinski. Vakaras grąžina viską: poezija. – Vilnius: Andrena, 1999.
  • Grigoras Narekaci. Sielvartingų giedojimų knygos. – Vilnius: Vaga, 1999.
  • Edgar Lee Masters. Spūn Riverio antologija: epitafijos. – Vilnius: Adrena, 2000.
  • Servus, Madonna: mažoji meilės antologija. – Vilnius: UAB „Meralas“, 2000.
  • Josif Brodskij. Poezija. – Vilnius: Baltos lankos, 2001.
  • Omaras Chajamas. Rubajatai. – Vilnius: Presvika, 2002.
  • Arthur Rimbaud. Sezonas pragare; Nušvitimai / kartu su J. Mečkausku-Meškėla – Vilnius: Andrena: Dictum, 2003.
  • Charles Baudelaire. Piktybės gėlės: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
  • A. A. Milne. Kai mes buvome maži: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Garnelis, 2005.
  • Dante Alighieri. Dieviškoji komedija. Pragaras: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
  • Koranas: Literatūrinių prasmių vertimas. – Vilnius, Kronta, 2008.
  • William Shakespeare. Sonetai – Vilnius, Žara, 2009.
  • Tarielis Čanturija. Iš gruzinų poezijos. Poezijos pavasaris 1978. – Vilnius: Vaga, 1978

Vaidmuo Lietuvos persitvarkymo sąjūdyje

redaguoti

S. Geda – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.

Anglų istorikas Anatolis Lievenas skiria tris neoficialias grupes, kurios pirmuosius dvejus metus sudarė Sąjūdžio vadovybę: menų ir humanitarinių mokslų intelektualus; mokslinę ir techninę inteligentiją ir žemesniuosius komunistų klano narius. S. Geda priklausė humanitarinių mokslų inteligentijos grupei. Šios grupės nariais buvo menotyros profesorius, muzikologas Vytautas Landsbergis, filosofas Vytautas Radžvilas, rašytojas Vytautas Petkevičius ir kiti.

S. Geda apie Sąjūdį:

1988-aisiais buvo labai daug žadėta, aš irgi buvau iš tų kalbėtojų, kurie piešė šviesiomis spalvomis Lietuvos ateitį. Ar galėjo būti kitaip? Dabar klausiamas atsakau, kad tuos, kurie nieko gero nežadėdavo, žmonės bemat nušvilpdavo. Sąjūdis buvo Sąjūdis, kraštas buvo okupuotas, nuo jaunumės, rodos, diduma mūsų, visas bėdas versdavo okupantams, konkrečiau – rusams, komunistams, kagėbistams… Dabar jau gerokai atvėsę, ramia širdžia galime ir turime pripažinti, kad ir tie, ir tie, ir tie… padėjo mums, savaip, kiekvienas priklausomai nuo savo sąžinės, o kitas – ir be jokios sąžinės. Tiesiog – išmušė valanda, atėjo virsmo metas, kas nevirto, nesivertė – buvo apverstas. Vienas sukandęs dantis, kitas praktiškai paskaičiavęs, trečias net pats neapsižiūrėjo, kaip iš raudonuko į baltą pavirto.

(S. Geda,Lietuva – su priešais ir be priešų, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis Metai, 2008 m. Nr. 2 (vasaris))

Atminimo įamžinimas

redaguoti

Įvertinimas

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Viktorija Daujotytė. Tragiškasis meilės laukas: apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
  • Gitana Notrimaitė. Atminties imperatyvai: Lietuvos istorijos mitologinimas Juditos Vaičiūnaitės ir Sigito Gedos poezijoje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 146 psl.

Nuorodos

redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo