Koordinatės: 55°16′50″ š. pl. 24°19′59″ r. ilg. / 55.28056°š. pl. 24.33306°r. ilg. / 55.28056; 24.33306

Siesikų miškai – miškai vidurio Lietuvoje, Jonavos, Ukmergės ir Kėdainių rajonuose; prasideda 2 km į vakarus nuo Siesikų ir siauru puslankiu tęsiasi į vakarus, paskui į pietus 22 km, iki Liepių. Priklauso Kėdainių miškų urėdijos Šėtos girininkijai, Jonavos miškų urėdijos Liepių girininkijai ir Ukmergės miškų urėdijos Siesikų girininkijai. Apima 42,4 km² plotą. Masyvą sudaro Siesikų, Žeimelių, Pasraučių, Jovaišų, Garniškių, Kačėnų, Drobiškių, Žeimių ir kt. miškai.

Kelias  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė  per Pasraučių mišką
Siesikų miškai žvelgiant iš Siesikų apylinkių (Barų)

Paviršius lygus. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški priemoliai. Miškai patenka į Obelies baseiną: teka Lankesa su intakais (Garankle, Vanga, Saulupe, Juodyne), Arvystas (su Arvystėliu), Nekula, Reteglė.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 15 % medynų, pusamžiai medžiai 55 %, pribręstantys 18 %, brandūs 12 %.

Siesikų miškuose sutinkami briedžiai, stirnos, šernai, lapės, elniai, kiškiai, usūriniai šunys, voverės, kiaunės, jerubės, slankos.[1] Yra Žeimelių miško ąžuolo genetinis draustinis, Kačėnų miško ąžuolo genetinis draustinis.

Siesikų miške vyko 1863 m. sukilimo kautynės. Miškus kerta kelias  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė . Greta įsikūrusios gyvenvietės (daugelis išnykusios): Užulaukis, Belazariškiai, Šiliūnai, Baravykai, Šapova, Garniškiai, Jovaišai, Zofijauka, Biliuškiai, Drobiškiai, Dukuvka, Juodžiai, Liepiai.

Šaltiniai redaguoti

  1. Siesikų miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 663