Koordinatės: 55°16′50″ š. pl. 24°19′59″ r. ilg. / 55.28056°š. pl. 24.33306°r. ilg. / 55.28056; 24.33306

Kelias  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė  per Pasraučių mišką
Siesikų miškai žvelgiant iš Siesikų apylinkių (Barų)

Siesikų miškai – miškai vidurio Lietuvoje, Jonavos, Ukmergės ir Kėdainių rajonuose; prasideda 2 km į vakarus nuo Siesikų ir siauru puslankiu tęsiasi į vakarus, paskui į pietus 22 km, iki Liepių. Priklauso Kėdainių miškų urėdijos Šėtos girininkijai, Jonavos miškų urėdijos Liepių girininkijai ir Ukmergės miškų urėdijos Siesikų girininkijai. Apima 42,4 km² plotą. Masyvą sudaro Siesikų, Žeimelių, Pasraučių, Jovaišų, Garniškių, Kačėnų, Drobiškių, Žeimių ir kt. miškai.

Paviršius lygus. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški priemoliai. Miškai patenka į Obelies baseiną: teka Lankesa su intakais (Garankle, Vanga, Saulupe, Juodyne), Arvystas (su Arvystėliu), Nekula, Reteglė.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 15 % medynų, pusamžiai medžiai 55 %, pribręstantys 18 %, brandūs 12 %.

Siesikų miškuose sutinkami briedžiai, stirnos, šernai, lapės, elniai, kiškiai, usūriniai šunys, voverės, kiaunės, jerubės, slankos.[1] Yra Žeimelių miško ąžuolo genetinis draustinis, Kačėnų miško ąžuolo genetinis draustinis.

Siesikų miške vyko 1863 m. sukilimo kautynės. Miškus kerta kelias  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė . Greta įsikūrusios gyvenvietės (daugelis išnykusios): Užulaukis, Belazariškiai, Šiliūnai, Baravykai, Šapova, Garniškiai, Jovaišai, Zofijauka, Biliuškiai, Drobiškiai, Dukuvka, Juodžiai, Liepiai.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Siesikų miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 663 psl.