Siesikų miškai
55°16′50″ š. pl. 24°19′59″ r. ilg. / 55.28056°š. pl. 24.33306°r. ilg.
Siesikų miškai – miškai vidurio Lietuvoje, Jonavos, Ukmergės ir Kėdainių rajonuose; prasideda 2 km į vakarus nuo Siesikų ir siauru puslankiu tęsiasi į vakarus, paskui į pietus 22 km, iki Liepių. Priklauso Kėdainių miškų urėdijos Šėtos girininkijai, Jonavos miškų urėdijos Liepių girininkijai ir Ukmergės miškų urėdijos Siesikų girininkijai. Apima 42,4 km² plotą. Masyvą sudaro Siesikų, Žeimelių, Pasraučių, Jovaišų, Garniškių, Kačėnų, Drobiškių, Žeimių ir kt. miškai.
Paviršius lygus. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški priemoliai. Miškai patenka į Obelies baseiną: teka Lankesa su intakais (Garankle, Vanga, Saulupe, Juodyne), Arvystas (su Arvystėliu), Nekula, Reteglė.
Medynai:
- beržynai: 43 %
- eglynai: 19 %
- drebulynai: 13 %
- ąžuolynai: 9 %
- uosynai: 6 %
- juodalksnynai: 6 %
- baltalksnynai: 3 %
- pušynai: 1 %
Jaunuolynai sudaro 15 % medynų, pusamžiai medžiai 55 %, pribręstantys 18 %, brandūs 12 %.
Siesikų miškuose sutinkami briedžiai, stirnos, šernai, lapės, elniai, kiškiai, usūriniai šunys, voverės, kiaunės, jerubės, slankos.[1] Yra Žeimelių miško ąžuolo genetinis draustinis, Kačėnų miško ąžuolo genetinis draustinis.
Siesikų miške vyko 1863 m. sukilimo kautynės. Miškus kerta kelias 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė . Greta įsikūrusios gyvenvietės (daugelis išnykusios): Užulaukis, Belazariškiai, Šiliūnai, Baravykai, Šapova, Garniškiai, Jovaišai, Zofijauka, Biliuškiai, Drobiškiai, Dukuvka, Juodžiai, Liepiai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Siesikų miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 663