Sibiro katė
Sibiro katė (angl. Siberian cat, rus. Сибирская кошка) – natūrali kačių veislė. Už Rusijos ir buvusių Varšuvos sutarties šalių beveik nežinoma. Šios veislės katės panašios į norvegų miškines ir Meino meškėno veislių kates, tačiau sibirinių galva gerokai apvalesnė ir trumpesnė.
Apie jų kilmę ir istoriją žinoma mažai. Spėjama, kad šios katės Sibire gyveno daug metų. Galbūt ši veislė atsirado turkų angoroms arba norvegų miškinėms katėms susiporavus su vietos trumpaplaukėmis naminėmis katėmis.
Charakteris redaguoti
Mėgsta karstytis po medžius. Šios katės bet kokiomis sąlygomis stengiasi išsaugoti orumą, todėl nepakenčia niurkymo. Mėgsta dėmesį, glamones, šukavimą. Paprastai neblogai sutaria su kitomis katėmis, šunimis ir vaikais. Apskritai būdas labai primena norvegų miškinių kačių.
Fizinės savybės redaguoti
Šios katės vidutinio dydžio, raumeningos. Kūno ilgis truputį didesnis už aukštį. Kaklas trumpas, tvirtos kojos vidutinio ilgumo. Uodega stora prie pagrindo, galas bukas. Galva buka ir trikampė, nosis plati, šiek tiek įgaubta. Žandai tvirti ir masyvūs, smakras storas ir ryškus. Ausys vidutinio didumo. Akys didžiulės, ovalios, tarp jų didelis tarpas.
Sibiro kačių kailis pusiau ilgas arba ilgas, poplaukis tankus, su ilgesniais, nedrėkstančiais nuo vandens, riebaluotais dengiamaisiais plaukais. Gali būti įvairių spalvų, ne tik gamtinių. Gali būti himalajinio rašto, šokolado, alyvų ir kitų spalvų[reikalingas šaltinis].
Šaltiniai redaguoti
- Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.