Sergej Piaseckij

Sergej Piaseckij
Gimė	1901 m. balandžio 1 d. Liachavičai, Baltarusija
Mirė	1964 m. rugsėjo 12 d. Velsas, Jungtinė Karalystė
Tautybė	lenkų-baltarusų kilmės
Tėvas	Michail Piaseckij
Motina	Klavdija Kulakovič
Veikla	Lenkijos šnipas, rašytojas, kontrabandininkas
Vikiteka	Sergej Piaseckij

Sergej Piaseckij (lenk. Sergiusz Piasecki, 1901 m. balandžio 1 d. Liachavičų miestelyje – 1964 m. rugsėjo 12 d. Velse), vienas ryškiausių baltarusių kilmės Lenkijos rašytojų, politinis publicistas, žvalgybos karininkas, Armijos Krajovos karys. S. Piaseckij rašė apie gyvenimo realybę Lenkijos – TSRS pasienyje ir satyriškai išjuokdavo „liaudies demokratiją“.

Biografija

S. Piaseckij buvo neteisėtas neturtingo surusinto Lenkijos didiko Michailo Piaseckio ir Baltarusijos valstietės Klavdijos Kulakovič sūnus. Šeimoje buvo kalbama rusiškai. Jis baigė rusakalbių gimnaziją. Spalio revoliucija pakeitė jo gyvenimą – S. Piaseckij tapo antikomunistu ir, būdamas devyniolikos metų, prisijungė prie Baltarusijos antitarybinio, separatistinio judėjimo „Žaliasis ąžuolas“. 1920 m. įstojo į Lietuvos – Baltarusijos diviziją Lenkijos kariuomenėje. Dalyvavo Varšuvos mūšyje. Lenkijoje S. Piaseckij baigė karininkų kursus ir jį užverbavo karinė žvalgyba. Tačiau teigiama, kad, palikęs kariuomenę, jis Vilniuje užsiiminėjo čekių klastojimu, pornografijos gamyba. Vėliau jam buvo pavesta organizuoti rezidentų tinklą pasienyje, nes jis vienodai gerai kalbėjo lenkiškai, rusiškai, baltarusiškai. Todėl, S. Piaseckij persikelė į Rakovo miestelį, netoli Minsko, kuris pagal Rigos taikos sutartį tapo Lenkijos pasienio punktu ir faktiškai – kontrabandininkų sostine. Penkeris metus S. Piaseckij užsiėmė kontrabanda ir žvalgyba, vykdavo į Tarybinės Baltarusijos teritoriją. Tačiau jis įniko į kokaino vartojimą, tai buvo rimta bėda. Pasekoje dėl kelių skandalų Minske žvalgybininkai nusprendė nutraukti ryšius su S. Piaseckiu. Jau Lenkijoje S. Piaseckis organizavo nusikalstamą grupuotę: su buvusiais kontrabandininkais plėšė traukinius, kol buvo suimtas ir 1927 m. nuteistas 15 metų. Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, S. Piaseckij atsidūrė Vilniuje, kur tapo antifašistinės organizacijos nariu, o vėliau dalyvavo formuojant Armiją Krajova Vilniaus krašte. Jam buvo pasiūlyta vadovauti ypatingam padaliniui, atsakingam už mirties bausmės vykdymą. S. Piaseckij organizavo žinomo Lenkijos emigracijos rašytojo Juzefo Mackievičias pabėgimą iš Vilniaus gestapo. 1946 m. S. Piaseckij emigruoja į Vakarus: iš pradžių – į Italiją, vėliau – į D. Britaniją. Iki savo mirties nuo vėžio jis rašė ir gyveno kukliai. Palaidotas Heistingse, D. Britanija.

Kūryba

Būtent kalėjime pasireiškė jo rašytojo gebėjimai. Pirmą romaną „Penktas etapas“ (1934) (lenk. Piaty etap) konfiskavo kalėjimo cenzūra. Tik autobiografinis romanas „Didžiosios Lokės meilužis“ (lenk. Kochanek Wielkiej Niedźwiedzicy), kuriame autorius aprašė savo kontrabandisto gyvenimo laikotarpį, 1937 m. pateko už kalėjimo sienų ribų ir jis buvo išleistas. Šio romano dėka tuberkulioze sirgęs autorius ne tik patyrė pasaulinę sėkmę (per dvejus metus romanas buvo išverstas į 11 kalbų), bet ir Lenkijos prezidentas jam suteikė malonę. 1938 m. S. Piaseckij buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai.

Bibliografija

Parašė 12 romanų, daugybę apsakymų, kinoscenarijų, publicistinių straipsnių. Pagal jo rašytus kūrinius nufilmuoti filmai ir televizijos serialai.

• Penktas etapas (1934) – autobiografinis romanas apie žvalgybos agento darbą tarybiniame pasienyje (parašytas kalėjime, pirma kartą išleistas 1938 m., leidykla - Towarzystwo Wydawnicze "Rój");
• Didžiosios Lokės meilužis (1936) – romanas, aprašantis kontrabandininko gyvenimą Lenkijos – TSRS pasienyje (parašytas kalėjime). 1971 m. pagal šį romaną režisierius V. Orsiniego nufilmavo filmą, o 1983 m. A. G. Majano – serialą;
• Žmogus, paverstas į vilką (lenk. Człowiek przemieniony w wilka) – romanas, kuriame pagrindinis herojus, trijų žvalgybų agentas Juzefas, veikia pasienio rajonuose 1939 – 1942 m.;
• Organizacijos garbei (lenk. Dla honoru Organizacji) – romanas apie pagrindinio herojaus Juzefo kovas, būnant pogrindinės organizacijos Armija Krajova nariu Vilniuje 1942 – 1943 m.