Seredžiaus apylinkė
55°05′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.08°š. pl. 23.42°r. ilg.
.svg){kind=small} Seredžiaus apylinkė
| ||
| Centras | Seredžius (1950–1954 ir 1963–1995) Motiškiai (1954–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Seredžiaus valsčius | |
| Apskritis | Vilkijos apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Vilkijos rajonas (1950–1962) Kauno rajonas (1962) Jurbarko rajonas (1962–1995) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Seredžiaus seniūnija | ||
Seredžiaus apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Istorija
redaguotiApylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Seredžiaus valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilkijos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Klausučių apylinkės, Motiškių apylinkė, dalis Padubysio apylinkės, dalis Pašilių apylinkės ir dalis Aukštrakio apylinkės, 1977 m. – Armeniškių apylinkė.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
K. Požėlos vardo, „Nemuno“ kolūkiai ir Seredžiaus MTS [3] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
43 | 3239 ([4]) | „Nemuno“ kolūkis, Mičiurino vardo medelynas [5] | 1 miestelis, 24 kaimai |
| 1970-01 (Išsamiau) |
2946 | 1 miestelis, 26 kaimai [6] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
63,2 | „Nemuno“ kolūkis, Mičiurino vaismedžių medelynas [7] | 1 miestelis (Seredžius), 27 kaimai | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
1 miestelis, 31 kaimas, 1 kaimo dalis [8] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
3649 | 1 miestelis, 45 kaimai, 2 viensėdžiai, 1 kaimo dalis [9] | ||
| 1985 m. | „Armenos“ kolūkis, „Nemuno“ kolūkis, Ivano Mičiurino sodininkystės tarybinis ūkis, Armenos girininkija [10] | Armeniškiai, Burbiškiai, Klausučiai, Seredžius, Vyliaudai, Vosbutai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
3419 | 1 miestelis, 44 kaimai, 2 viensėdžiai, 1 kaimo dalis [11] | ||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 189
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 67–68
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 567
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 153 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 64.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 127
- ↑ Jurbarko rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 155
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 137