Sequoyah
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sequoyah | |
---|---|
Sequoyah. XIX a. piešinys | |
Visas vardas | George Gist |
Gimė | tarp 1760–1776 m. Tuskegi, Tenesis |
Mirė | tarp 1843–1845 m. Meksika |
Tautybė | čerokis |
Sutuoktinis (-ė) | Sally, U-ti-yu |
Veikla | kalvis, mokytojas, karys |
Žinomas (-a) už | čerokių rašto kūrėjas |
Sekvoja (Sequoyah, ᏍᏏᏉᏯ arba ᏎᏉᏯ; g. ~1770 – 1843 m.), angliškas vardas George Gist – indėnų čerokių sidabrakalys, sukūręs čerokių raštą. Jis tapo vieninteliu žmogumi rašytinėje istorijoje, kuris būdamas beraštis sukūrė pilnai funkcionuojančią rašto sistemą.
Biografija
redaguotiDėl savo įtakos apie Sekvoją sukurta daug legendų, pramanytų istorijų, todėl jo tiksli biografija nėra žinoma. Manoma, kad jis gimė tarp 1760–1776 metų Tuskegi kaime (dab. Tenesis). Jo motina priklausė raudonų dažytųjų klanui. Kas buvo Sekvojos tėvas, nesutariama. Dalis šaltinių nurodo, kad juo galėjęs būti europietis arba europiečių kilmės.
Sekvoja vedė Sally Waters, su kuria susilaukė 4 vaikų. Su kita žmona Utiyu susilaukė 3 vaikų. Vėliau išvyko į Vilstauną (dab. Alabama), kur pradėjo verstis sidabrakalio amatu. 1813 m. kartu su kitais čerokių, čoktavų ir krikų kariais amerikiečių pusėje dalyvavo kovoje prieš raudonųjų lazdų krikus.
Raštas
redaguotiBūdamas kalviu, Sekvoja dažnai bendravo su europiečiais. Jis susidomėjo jų raštu – „kalbančiais lapais“. 1809 m. jis nusižiūrėdamas į lotynų raidyną pradėjo kurti čerokių raštą. Pradžioje jis siekė sukurti po atitikmenį kiekvienam garsui, tačiau to padaryti nepavyko. Jis taip įsitraukė į naują veiklą, kad paliko nesėtus laukus, o kaimynai ėmė jį įtarinėti burtininkavimu. Sekvoja sugalvojo, kad ženklas turi žymėti ne raidę, o skiemenį. Jis sukūrė 86 ženklų skiemeninį raštą, kurio ženklus sudarė įvairios lotyniškos ar graikiškos raidės bei arabiški skaitmenys, tačiau jie visai neatitiko savo įprasto tarimo.
Neradęs suaugusiųjų, kurie norėtų mokytis sukurto rašto, Sekvoja pirmiausia jo išmokė savo dukterį Ajoką. Vėliau jis iškeliavo į čerokių žemes Arkanzase, kur bandė įtikinti vietinius gyventojus mokytis rašto. Nors pradžioje indėnai raštą sutiko skeptiškai, genties vadą sudomino Sekvojos demonstracija, kuomet Ajoka pradėjo skaityti Sekvojos nupieštas raides, ir nurodė jam apmokyti kelis žmones. Po kelių mėnesių mokymų Sekvoja surengė egzaminą, kuriame mokiniai turėjo rašyti diktantą ir po juo, savo atsakymą. Apmokęs vakarų čerokius, Sekvoja grįžo pas rytų čerokius ir perskaitė jiems vakarų čerokių vado laišką. Tuomet ir rytų čerokiai ėmė mokytis rašto, o 1825 m. šis raštas Čerokių šalyje paskelbtas oficialiu. 1828 m. krikščionių misionieriai čerokių raštu pradėjo spausdinti ledinį Cherokee Phoenix.
Po 1825 m. Sekvoja persikėlė į Arkanzasą, ten tęsė kalvio darbą bei mokė rašto visus norinčius. 1828 m. jis kartu su čerokių delegacija lankėsi Vašingtone, kur dalyvavo sutarties dėl žemių pasirašyme. Ten susitikęs su kitų tautų indėnais, Sekvoja panoro sukurti raštą, kurį galėtų vartoti visi indėnai. Jis iškeliavo į pietus (Arizoną, Naująją Meksiką), kur bandė mokinti rašto kitas gentis. Tarp 1843–1845 m. pakeliui į Meksiką Sekvoja mirė.
Atminimas
redaguoti1938 m. surengta ekspedicija į Meksiką ieškant Sekvojos kapo. Tiksli žūties vieta nerasta, tačiau viena iš versijų yra, kad jis palaidotas prie vieno šaltinio Koahuiloje. Sekvojos garbei pavadinti sekvojos medžiai.