Senosios Silės pilis
Senosios Silės pilis (ukr. За́мок у Старо́му Селі́ (Старосі́льський за́мок)) – XV–XVII a. pilis, kurios liekanos stovi Starasilio kaime, Pustomytų rajone, Lvovo srityje, Ukrainoje. Įtraukta į saugomų Ukrainos architektūros paminklų sąrašą.
Iš vidinės aikštės dydžio (2 ha) matyti, jog tai buvo viena didžiausių Lvovo srities pilių.
Istorija redaguoti
1448 m. Starosilyje buvo pastatyta pirmoji medinė pilis. Ją antpuolio metu sunaikino totoriai. Per šią vietovę ėjo totorių kelias link Lenkijos.[1]
1584–1589 m. Sandomiro vaivada ir Lucko seniūnas kunigaikštis Dominykas Ostrogiškis pastatė akmeninius gynybinius įtvirtinimus. 1642 m. Ostrogiškiai pastatė penkiakampę mūrinę pilį, kurią dar nebaigtą sugriovė kazokai.[2] Pilies architektas Ambrozijus Prichilnis ją buvo pastatęs pagal vėlyvojo renesanso stilių. Kunigaikštis Vladislovas Dominykas Zaslavskis–Ostrogiškis 1654 m. pilį atstatė. Ji atlaikė kazokų ir turkų puolimus.
Pilies sienos buvo 14–16 metrų aukščio, buvo įtvirtintos atikais (dekoratyvinėmis sienelėmis virš karnizo) ir išpuoštos arkatūromis (arkų imitacijos). Bokštų frontonai buvo papuošti barokiniais akmenimis. Iki šių dienų yra išlikę trys bokštai, iš buvusių šešių. Pilies aikštė sudarė trikampio formą. Pati trumpiausia pilies siena buvo 160 m, o ilgiausia pietinė – 175 m ilgio. Sienose buvo įrengtos šaudyklos įvairiuose aukščiuose. Patį turtingiausią dekorą turėjo vidurinis rytinis bokštas. Virš jo atiko buvo įtvirtintas aukštas figūrinis parapetas.[3]
Gardinės pilies sienas iš išorės supo gilus griovys. Pro vartus į pilį galima buvo įvažiuoti pakeliamuoju tiltu per griovį. Aukščiausiame pilies bokšte buvo iškaltas herbas su didžiosiomis raidėmis: „WDXOYZWSLS“, kas reiškė ukr. Wladyslaw Dominik Xiąze Ostrogski y Zaslawski Wojewoda Sandomierski Lucki Starosta.
1809 m. pilis buvo perduota Čartoriškiams–Potockiams. Potockiai pilyje įrengė bravorą ir alaus daryklą.[4] Paskutiniu pilies savininku 1939 m. buvo grafas Alfredas Potockis. 2010 m. pilis perduota koncesijai.
Reikšmė redaguoti
Senosios Silės pilis įtraukta į Lietuvai reikšmingų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių dabartinės Ukrainos Respublikos teritorijoje, inventorinį sąrašą.[5]
Senosios Silės pilį kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėliau Abiejų Tautų Respublikos paveldą tyrinėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė.
Galerija redaguoti
-
Senosios Silės pilies išorinės sienos aukštesnioji dalis -
Senosios Silės pilies išorinė siena -
Senosios Silės pilies išorinė siena -
Senosios Silės pilies vidinė siena -
Senosios Silės pilies vidinė siena -
Įėjimas į vidinį kiemą
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvai reikšmingų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių dabartinės Ukrainos Respublikos teritorijoje, inventorinis sąrašas [1] Archyvuota kopija 2018-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Birutė Valionytė. Didžioji Lietuva: fotoalbumas. – Vilnius: Artlora, 2009–2012. III tomas, p. 128–133.
- ↑ Украина и Молдавия: Справочник-путеводитель / Логвин Г.Н. — М.-Лейпциг: Искусство, Эдицион, 1982. — С. 414. — 454 с.
- ↑ Birutė Valionytė. Didžioji Lietuva: fotoalbumas. – Vilnius: Artlora, 2009–2012. III tomas, p. 128–133.
- ↑ Lietuvai reikšmingų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių dabartinės Ukrainos Respublikos teritorijoje, inventorinis sąrašas [2] Archyvuota kopija 2018-12-04 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra redaguoti
- Birutė Valionytė. Didžioji Lietuva: fotoalbumas. – Vilnius: Artlora, 2009–2012. – 3 d.:
- Kn. 1: Baltarusija. Gardino ir Vitebsko sritys. – 2009. – 589 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-508-28-1.
- Kn. 2: Baltarusija. Bresto, Gomelio, Minsko, Mogiliovo sritys. – 2009. – 585 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-508-30-4.
- Kn. 3: Ukraina. – 2012. – 655 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-508-35-9.
- Tautvydas Kontrimavičius. Apie vieną kelionę Didžiosios Lietuvos takais, per atminties brūzgynus, 2019. [3]
- Tokarski, Lwów i okolice, Bielsko-Biała: Wyd. Pascal, 2007, s. 315, ISBN 978-83-7304-776-1, OCLC 749499813.