Senkų senosios kapinės
| Senkų senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Senkų senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,18 ha | ||
| Naudotas | XVI–XVIII a., 1945 m. | ||
| Žvalgytas | 1940, 1956, 1967, 1981, 1982, 1992, 2011 m. | ||
| Registro Nr. | 6264 /AV541/ | ||
Senkų senosios kapinės (arba Maro kapeliai, Katmilžis; registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 6264, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV541) – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Senkuose (Kretingos seniūnija), 0,17 km į vakarus nuo kelio Ankštakiai–Tarvydai, Tenžės kairiajame krante.
Kapinės redaguoti
Įrengtos iki 1,5–2 m aukščio kalvelėje, stūksančioje vidury dirbamų laukų. Apskrito plano, 20–21 m skersmens,[1] apjuostos akmenų pylimo, kurio šiaurinėje ir pietinėje dalyje paliktas tarpas įėjimui. Kapinės apaugusios medžiais. Šiaurinėje dalyje stovi koplytėlė.
Teritorijos plotas: kapinių – 0,03 ha, saugomos teritorijos – 0,18 ha.
Koplytėlė redaguoti
Mūrinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, pastatyta ant stačiakampio betoninio pamato, priekiu atsukta į šiaurės pusę. Sienos tašytų akmenų blokelių mūro, priekyje įrengtos vienvėrės įstiklintos medinės arkinės durelės. Į kairę nuo jų sienoje iškalta: „1937 m. VI. 6“. Frontonas trikampis, jo centre – statmeno stačiakampio pavidalo niša. Stogas trišlaitis, betoninis, su betoniniu kryželiu.
Istorija redaguoti
Veikė XVI–XVIII a., laidoti Senkų bajorkaimio gyventojai. Dauguma jų mirė nuo maro, todėl kapinės pavadintos Maro kapeliais.
Pasakojama, kad čia senovėje palaidotas didvyris milžinas, virš kurio kapo supilta kalva, kartais vadinama Katmilžiu (t. y., milžino kapu).
Kapines uždarius, XIX a. – XX a. pradžioje retsykiais buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti kūdikiai.
Mirusiųjų atminimui stovėjo stogastulpis, keli kryžiai ir koplytėlė. 1937 m. vietoje medinės pastatyta mūrinė koplytėlė.
1945 m. palaidoti 4 Vokietijos kariuomenės kareiviai, mirę šalia veikusioje karo belaisvių lauko stovykloje.
1971 m. koplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūra (XIX a. pab., autorius Juozapas Paulauskas) paskelbta vietinės reikšmės dailės, o 1972 m. kapinės – archeologijos paminklu (pilkapiu).[2]
Tyrimai redaguoti
1940, 1967, 1981 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1956 m. – kraštotyrininkas Vladas Šaulys, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas), 2011 m. – Julius Kanarskas.
Kapinių kalvelė laikoma pilkapiu. Į šiaurę ir pietus nuo jos pastebėta degintinių kaulų liekanų.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: [Visasąjunginis žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas]. – P. 164
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1972. – P. 251 (Pilkapis, Senkų k.), 673
- ↑ Ignas Jablonskis. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Skuodo, Plungės rajonuose ir Būtingėje kai kurių kultūros paminklų aprašymai, situacijos planai ir brėžiniai. – Kretinga, 1982. – P. 28
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
- Julius Kanarskas. Senkų kaimo kapinės (Kretingos apyl. ir raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 267