Senkų piliakalnis
| Senkų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Senkų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Aukštis | 20 m | ||
| Plotas | 30 x 20 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pr. | ||
| Žvalgytas | 2002 m. | ||
Senkų piliakalnis – piliakalnis pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Senkų kaime (Kretingos seniūnija), 2,4 km į šiaurės rytus nuo Rūdaičių, Tenžės kairiajame krante. Saugotinas kultūros paveldo objektas.
Pasiekiamas iš kelio Kretinga – Rūdaičiai Ankštakiuose pasukus dešinėn, į Tarvydų gatvę. Už 2,8 km palei melioracijos kanalą sukama į kairę ir pavažiavus 300 m iki priešais augančio miško krašto sustojama. Nuo jo apleistu miško keliuku pėsčiomis einama 350 m į pietvakarius, link Tenžės. Piliakalnis yra dešinėje pusėje, pradėjus leistis į upės slėnį, už apleistos žvyrduobės.
Piliakalnis redaguoti
Įrengtas aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Tenžės ir bevardžio jos intako santakos slėnį, į šiaurės rytus nuo santakos.
Vakarinis ir pietinis šlaitai statūs, nuo Tenžės pusės apie 20 m aukščio, o pietų pusėje apie 10 m. Piliakalnio aikštelė buvusi ovalo plano, lygiu paviršiumi, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, apie 30 m ilgio ir 20 m pločio. Šiaurinėje – šiaurės rytinėje dalyje nuo aukštumos ją skyrė platus, iki 15 m pločio pylimas, priešais kurį matosi užslinkusio gynybinio griovio žymės.
Didžioji pylimo ir aikštelės dalis nukasta eksploatuojant karjerą. Centrinėje dalyje išliko 5 m pločio vakarinė aikštelės dalis. Pylimo išlikęs 2-4 m ilgio vakarinis galas, kurio pjūvis matosi karjero šlaite. Aikštelės pietinė dalis pažeista mažiausiai.
Teritorija apaugusi mišku. Karjeras apleistas, neeksploatuojamas.
Į šiaurę ir rytus nuo piliakalnio yra Senkų senovės žemdirbystės vieta, į pietus, kitapus bevardžio upelio – Ankštakių-Senkų kapinynas, 1 km į šiaurės vakarus – Nagarbos piliakalnis.
Tyrimai redaguoti
Piliakalnį 2002 m. išaiškino ir žvalgė Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologinė žvalgomoji ekspedicija (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius).[1]
Gynybinio pylimo pagrindas sukrautas iš stambių lauko akmenų, virš kurių supiltas iš gynybinio griovio iškastas gruntas. Tarp akmenų, ypač viršutinėje akmenų konstrukcijos dalyje, aptikta stambių medžio anglies gabalų, liudijančių, kad ant pylimo stovėjo iš medinė gynybinė užtvara.[2]
Manoma, kad piliakalnį įrengusi bendruomenė mirusiuosius laidojo kitapus bevardžio upelio esančiame Ankštakių-Senkų kapinyne. Pagal kapinyno tyrimų medžiagą piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė. Senųjų žemdirbystės laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. – Vilnius, 2003. – P. 279
- ↑ Julius Kanarskas. Kultūros vertybių, paminklų ir saugotinų objektų žvalgymo ataskaita. Kretinga, 2002 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 479. – L. 33