Senasis permių raštas

Senasis permių raštas
Tipas abėcėlė
Naudojamas kalbose senosios permių kalbos
Rašymo kryptis iš kairės į dešinę
Laikotarpis 1372 m.-XVII a.
ISO 15924 perm
Unicode
Genealogija
Kilmė Sinajaus raštas
 Finikiečių raštas
  Graikų raštas
   Kirilica
    Senasis permių raštas
Dukterinės sistemos nėra

Senasis permių raštas arba a(n)buras – buvo rašto sistema, XIV – XVII a. naudota rašyti senosioms permių kalboms.

Kilmė ir raida redaguoti

Permių raštą 1372 m. sukūrė Šv. Steponas Permietis, kuris siekė skleisti Rytų Krikščionybę šiaurės rytų Europoje, tarp permių tautų. Kuriant buvo remiamasi kirilica, graikų raštu ir permių tarpe paplitusiais piktografiniais simboliais, vadinamaisiais pasais (Рӧдвужпас).

Permiai savo raštą naudojo iki XVI a. Po prijungimo prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės jų tarpe įvesta Rusų kirilica. Tuo metu šis mažai žinomas raštas pradėtas naudoti kaip slaptaraštis rusų susirašinėjime. Raštas galutinai nunyko XVII a.

Struktūra redaguoti

 
Permių raštas su 26 raidėmis

Permių raštas yra abėcėlė, turinti raides priebalsiams ir balsiams išreikšti. Pirminis variantas turėjo 24 raides. To neužteko išreikšti visą permių garsų įvairovę, ir vėliau pridėtos papildomos raidės (yat' ir ver). Spėjama, kad kartais naudojami diakritiniai ženklai, skirti išreikšti garsams [ö] ir [j], taip pat minkštiesiems priebalsiams. Dėl nuolatinių kontaktų su Rusia permių rašte ilgainiui atsirado raidės ю, я, ъ, ь, ц, ф, х, skirtos užrašyti skoliniams iš rusų kalbos. Galutinė abėcėlė jau turėjo 38 raides.

Pirmosios dvi raidės an ir bur davė pavadinimą visai rašto sistemai.

Nuorodos redaguoti