Sen Deni vienuolyno bazilika

Sen Deni vienuolyno bazilika
Saint-Denis - Basilique - Extérieur façade ouest.JPG
48°56′08″ š. pl. 2°21′35″ r. ilg. / 48.93556°š. pl. 2.35972°r. ilg. / 48.93556; 2.35972 (Sen Deni vienuolyno bazilika)Koordinatės: 48°56′08″ š. pl. 2°21′35″ r. ilg. / 48.93556°š. pl. 2.35972°r. ilg. / 48.93556; 2.35972 (Sen Deni vienuolyno bazilika)
Vieta Sen Deni, Paryžius, Prancūzija
Statusas Pastatytas
Paskirtis katedra

Sen Deni vienuolyno bazilika (pranc. Basilique royale de Saint-Denis arba Basilique Saint-Denis) – didelė viduramžių vienuolyno bažnyčia Sen Deni rajone, šiandieniniame šiauriniame Paryžiaus priemiestyje. Pastatas yra unikalus istoriniu ir architektūriniu atžvilgiu bei yra laikomas pirmąja gotikine kada nors pastatyta bažnyčia.

Prancūzijos karalienės Marijos Leščinskos antkapinis paminklas su Lietuvos ir Lenkijos heraldiniais ženklais (širdis palaidota Nansi Notre Dame de Bonsecours bažnyčioje)

IstorijaKeisti

Senovės Romos laikais dabartinės bazilikos vietoje buvo Galų-romėnų kapinės. Žmonių, kurie buvo čia palaidoti, tikėjimas turėjo krikščioniško bei prieškrikščioniško kulto bruožų. Katedros požemiuose vis dar galima rasti anksčiau Sen Deni bazilikos vietoje stovėjusių pastatų archeologines liekanas. Apie 475 m. Šv. Ženevjeva nusipirko žemės ir pastatė Sen Deni koplyčią, o apie 630 m. Dagobertas I padidino bažnyčią ir įkūrė benediktinų vienuolyną.

Bazilika tapo piligrimystės ir Prancūzijos karalių laidojimo vieta. Bazilikoje buvo palaidotas beveik kiekvienas karalius, valdęs nuo X iki XVIII a. bei daug anksčiau valdžiusių karalių. Bazilika nebuvo naudojama karalių karūnacijai, nes ši funkcija buvo priskirta Reimso katedrai. Tačiau karalienės buvo dažnai vainikuojamos Sen Deni bazilikoje. Sen Deni bazilika greitai tapo vienuolyno bažnyčia.

XII a. abatas Siuže (pranc. Suger) perstatė vienuolyno bažnyčios dalis naudodamas novatoriškus struktūrinius ir dekoratyvinius elementus. Tokiu būdu jis sukūrė pirmąjį gotikinį pastatą.[1] Bazilikos XIII a. nava, geras spindulinio (pranc. Rayonnant) gotikinio stiliaus pavyzdys, pagal kurią buvo statomos katedros ir vienuolynai šiaurės Prancūzijoje, Anglijoje ir kitose šalyse.

1966 m. vienuolyno bažnyčia tapo katedra. Joje palaidoti daugelis šalies monarchų, tarp jų ir Henrikas Valua – paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius bei Abiejų Tautų Respublikos valdovas.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Banister Fletcher, A History of Architecture on the Comparative Method.

NuorodosKeisti

 

Vikiteka