Semiatyčių valsčius
Semiatyčių valsčius (lenk. gmina Siemiatycze) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Semiatyčės. Ribojasi su Drohičino, Dziadkovicės, Grodzisko, Melniko, Nužeco Stacjos, Plateruvo ir Sarnakų valsčiais.
Semiatyčių valsčius lenk. Gmina Siemiatycze | |
---|---|
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Palenkės vaivadija |
Apskritis | Semiatičės apskritis |
Administracinis centras | Semiatyčės |
Gyventojų | 6 546 |
Plotas | 227,14 km² |
Tankumas | 29 žm./km² |
Teritorijos kodas | 2010092 |
Pašto kodas | PL 17-300 |
Tel. kodas | 85 |
Tinklalapis | bip.ug.siemiatycze.wrotapodlasia.pl/ |
Istorija
redaguotiĮkurtas XIX a. Gardino gubernijoje (rus. Семятичская волость).[1] Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1934 m. spalio 1 d. prijungtos dalys Kontų valsčiaus ir Naroikų valsčiaus, o dalis Semiatyčių valsčiaus perduota Drohičino valsčiui ir Grodzisko valsčiui.[2] 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1952–1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Baciki Šrednių, Boratinec Ruskų, Čartajevo ir Krupicės valsčiams. Iki 1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 4794 | 536 kiemai [3] | 25 seniūnijos | 41 |
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1867–1915 m. | Bielsko apskritis | Gardino gubernija |
1919–1939 m. | Balstogės vaivadija | |
1945–1952 m. | ||
1975?–1998 m. | - | |
1999– | Semiatyčių apskritis | Palenkės vaivadija |
Geografija
redaguotiPagal 2002 m. duomenis valsčiaus plotas yra 227,14 km², iš kurių:[4]
- ariama žemė: 71 %
- miškai: 22 %
- vandens telkiniai: 7 %
Valsčius sudaro 15,56 % Semiatičės apskrities.
Gyventojai
redaguotiValsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[5]
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Gyventojai | 6546 | 100 % | 3259 | 49,8 % | 3287 | 50,2 % |
Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
28,8 | 14,3 | 14,5 |
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1205,35 zlotai.[6]
Tautinė sudėtis
redaguotiAdministracinis suskirstymas
redaguoti- Anusinas, Baciki Bližše, Baciki Dalše, Baciki Šredniai, Boratineco Lackai, Boratineco Ruskai, Cecele, Čartajevas, Gžibi Ožepai, Halasuvka, Hričkai, Kadlubas, Kajanka, Klekotovas, Klopoti Bankai, Klopoti Buinai, Klopoti Patrai, Klopoti Stanislavai, Klukovas, Koženiuvka Duža, Koženiuvka Mala, Kraseviče Čerepai, Kraseviče Jagielkai, Krupice, Kuligai, Lachuvka, Laskovščizna, Leščka, Močidlai, Ogrodnikai, Olendrai, Osolinas, Rogavka, Romanuvka, Semiatiče Stacja, Skivi Duže, Skivi Male, Slochi Anopolskiai, Stare Kraseviče, Šeršeniai, Tolvinas, Turna Duža, Turna Mala, Vierceno Dužai, Vierceno Malai, Viromiejkai, Vulka Biševska, Vulka Nadbužna ir Zalesiai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 148 psl.
- ↑ Dz.U. 1934 nr 70 poz. 675 Archyvuota kopija 2015-04-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 39 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)