Seišelinė lodoicė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lodoicea maldivica

Seišelinė lodoicė (Lodoicea maldivica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
( Arecales)
Šeima: Arekiniai
( Arecaceae)
Pošeimis: Coryphoideae
( Coryphoideae)
Gentis: Lodoicė
( Lodoicea)
Rūšis: Seišelinė lodoicė
( Lodoicea maldivica)

Seišelinė lodoicė (Lodoicea maldivica, pranc. Coco de Mer) – arekinių (Arecaceae) šeimos palmių rūšis, endeminė Seišelių salose (Praslene ir Kiurjoze).

Medis užauga iki 25–34 m aukščio. Lapai vėduokliški, 7-10 m ilgio, 4,5 m pločio, su 4 m ilgio lapkočiu. Augalas dvinamis (vyriški ir moteriški žiedai auga ant skirtingų medžių). Vyriški žiedai susitelkę į 1 m ilgio žirginį primenantį žiedyną. Užaugęs vaisius, vadinamas „jūros kokosu“ (Coco de Mer), yra 40-50 cm skersmens, sveria 15-30 kg (rekordas – 42 kg). Jo viduje yra pati masyviausia ir didžiausia sėkla iš visų augalų (sveria iki 17,6 kg). Šis vaisius auga labai ilgai – subręsta per 6-7 metus, prinoksta per 2 metus. Vaisių sudaro dvi skiltys. Epikarpas lygus, mezokarpas plaušingas, endokarpas storas, kietas, tuščiaviduris. Gemalas yra sąsmaukoje tarp dviejų vaisiaus dalių. Prinokę vaisiai skęsta vandenyje, tačiau keletą metų išbuvę dugne ir praradę viršutinį sluoksnį, iškyla į paviršių. Tačiau šios sėklos jau būna nebevaisingos.

Seišelinė lodoicė reta, nykstanti. Natūraliai auga tik dviejose Seišelių salose, o didžiausia jų koncentracija yra Vallée de Mai slėnyje Prasleno saloje. Dėl vaisių populiarumo, augalo lėto dauginimosi ir miškų gaisrų sunku rūšį išsaugoti. Dabar įveista kitose Seišelių salose bei kitur tropikuose.

Lodoicė augnama kaip dekoratyvinis augalas, vaisiai naudojami Ajurvedoje, kinų liaudies medicinoje. Dėl neįprastos vaisių išvaizdos, primenančios moters sėdmenis, jie laikyti magiškų galių turinčiais daiktais. Kadangi Seišeliai buvo negyvenami, apie lodoicės vaisius sužinota, kuomet jūra juos atplukdydavo į Maldyvus (dėl to lotyniškas pavadinimas yra maldivica). Iš ten jie buvo gabenami į Indiją bei Kiniją ir labai brangiai paduodami. Dėl nežinomos jų kilmės sklido legendos, kad šie vaisiai auga ant medžių, augančių jūros dugne. Vėliau atradus Seišelius, buvo pastebėta, kad augalas dvinamis – moteriški medžiai veda sėdmenis primenančius vaisius, o vyriški žiedai primena falą. Dėl to seišelinė lodoicė dar kartais vadinta „pažinimo medžiu“.