Sausgalviai (Kretinga)

Portal.svg
Sausgalviai
[[Vaizdas:|250px]]

Sausgalviai
Koordinatės 55°58′30″š. pl. 21°26′38″r. ilg. / 55.975°š. pl. 21.444°r. ilg. / 55.975; 21.444 (Sausgalviai)Koordinatės: 55°58′30″š. pl. 21°26′38″r. ilg. / 55.975°š. pl. 21.444°r. ilg. / 55.975; 21.444 (Sausgalviai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija

Sausgalviai – istorinis kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Kūlupėnų geležinkelio stoties, Kūlupėnų kaimo vakarinėje dalyje, prie kelio  2306  KūlupėnaiDarbėnai .

EtimologijaKeisti

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Sausgalvis daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Sawzgalwie, Sawsgalwie, vok. Sausgalwy, liet. Sausgalviai.

IstorijaKeisti

Sausgalviais vadinama vakarinė Kūlupėnų kaimo dalis, esanti šalia Kūlupėnų miško prie kelio į Darbėnus. Čia buvusiame Kūlupėnų miške XVIII a. susiformavo vienkieminis Sausgalvių užusienis. Jame 1821, 1843, 1846 ir 1866 m. buvo po 3 sodybas.[1] Vienoje jų gyveno Adomas Viskontas su žmona Marijona Valančiūte – vyriausiąja vyskupo Motiejaus Valančiaus seserimi.[2] Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Salantų parapijos Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios kunigai.

Kaimas žymimas XIX a.XX a. pradžios Rusijos ir Vokietijos imperijos kariniuose topografiniuose žemėlapiuose, priklausė Salantų valsčiui. Po Pirmojo pasaulinio karo priskirtas prie Kūlupėnų kaimo.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 1902 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.
45 40 42 49


ŠaltiniaiKeisti

  1. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 173
  2. Julius Kanarskas. Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 355