Satarečius
| Satarečius | ||
|---|---|---|
  Satarečius |
||
| 55°40′26″š. pl. 25°41′31″r. ilg. / 55.674°š. pl. 25.692°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Utenos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Užpalių seniūnija | |
| Gyventojų | 0 | |
Satarečius – kaimas Utenos rajono savivaldybės šiaurės centrinėje dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Užpalių. Per kaimą teka Alaušos upelis. Apie 1830 m. upelį užtvenkus pastatytas vandens malūnas, kuris teikė įvairias paslaugas iki 1955 m. Yra neveikiančios kapinės, kuriose išlikęs vienas akmeninis paminklas su kaltiniu kryžiuje viršuje ir data 1877 m.
Etimologija redaguoti
XVI a. minimas Šventupis, slaviškai imtas rašyti Sventoreč. XVIII a. Užpalių parapijos 1779-1831 m. jungtuvių metrikų knygoje vis pasikartoja Sitorzecz, spėjama, kad gali būti, jog turimas omenyje šis kaimas. Vėliau imtas vartoti Satarečius.
Istorija redaguoti
Kaimas pradedamas minėti nuo 1663 m. Užpalių dvaro valdų inventoriuje. 1765 m. Ukmergės apskrities seniūnijų inventoriuje nurodyta, kad tuomet čia buvo Pranciškaus Kaunelio ir Pranciškaus Milašausko ūkiai. 1920 m. kaimas išskirstytas viensėdžiais. 1950–1969 m. veikė pradinė mokykla. Po karo į Sibirą ištremtos seserys Gudelytės ir Salomėjos Masiulienės šeima. Kaime gimė ir augo Lietuvos kariuomenės savanoris Jonas Masiulis (1893–1947), kurį laiką pas giminaičius gyveno Pranas Sagadinas (1883–1909 03 23), Tartu universiteto veterinarijos fakulteto studentas, 1905 m. revoliucinių įvykių Užpalių krašte dalyvis, nusižudęs Amerikoje, Bafalo mieste. 1958 m. perdengiant Sagadinų trobos stogą buvo rastos 1905 m. revoliucinės vėliavos, kurios perduotos Lietuvos revoliucijos muziejui.
Gyventojai redaguoti
1819 m. buvo 5 sodybos (63 gyventojai), kaimui priklausė 10 valakų ir 12 margų žemės. 1923 m. – 7 sodybos (74 gyv.). 1942 m. – 15 šeimų (72 gyv.), 1959 m. – 49 gyv., 1927 m. – 27 gyv., 1984 m. – 5 gyv., 2001 m. – 1 (Rimanto Ragausko ūkis).
 | |||||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 80 | 77 | 49 | 37 | 19 | 2 | 1 | 0 | ||
| |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Satarečius. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 162 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Kazimieras Miškinis „Satarečiaus kaimas“, monografija „Užpaliai“, 1 dalis, psl. 957–959