Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

54°38′57″ š. pl. 23°27′53″ r. ilg. / 54.64917°š. pl. 23.46472°r. ilg. / 54.64917; 23.46472

Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Marijampolės
Savivaldybė	Marijampolės savivaldybė
Gyvenvietė	Sasnava
Adresas	Sūduvos g. 46D
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1938 m.
Stilius	neogotika

Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Sasnavos miestelyje, 1 km į pietryčius nuo kelio 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai , Sasnos (Šešupės dešiniojo intako) dešiniajame krante. Valstybės saugomas architektūros paminklas.^[1]

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Senoji Sasnavos bažnyčia.

Prie Sasnos kranto esančiose kapinėse marijonai 1817 m. pastatė šešiakampę medinę koplyčią. Ji buvo itin reikalinga, kai 1818 m. audra sugriovė Marijampolės laikiną maldyklą ir nuvertė Igliaukos bažnyčios stogą. Nuolatinio kunigo nebuvo, vėliau Sasnavoje apsigyveno marijonas.

Po 1863 m. Rusijos valdžia draudė turėti nuolatinį kunigą. Tik sekmadieniais iš Marijampolės galėdavo atvykti marijonas (kurį laiką Sasnavą lankė kunigas Jurgis Matulevičius-Matulaitis; vėliau Vilniaus arkivyskupas). Apie 1864 m. koplyčia pailginta, o 1897 m. be valdžios leidimo pristatytas priestatas. 1904 m. įkurta parapija. Kunigas Stanislovas Čėsna 1905 m. pastatė kleboniją. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius.

1910 m. rugpjūčio 1 d. įvykusiame visuotiniame parapijiečių susirinkime buvo nutarta Sasnavoje statyti naują mūrinę bažnyčią. 1911 m. pradėta projektuoti bažnyčia, išdegtos plytos, tačiau statybą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Per karą dingo S. Byševskio parengtas mūrinės bažnyčios projektas, buvo prarasta didžioji dalis mūrinei bažnyčiai sukauptų statybinių medžiagų, nes kareiviai išvežiojo daug plytų, sukūreno suvežtus rąstus. 1911 m. Sasnavoje veikė Gyvojo rožančiaus brolija.

1926 m. patvirtintas naujas inžinieriaus E. Fryko parengtas projektas. 1928 m. statyba atnaujinta. 1928 m. birželio 4 d. vyskupas Mečislovas Reinys pašventino būsimos bažnyčios pamatų kertinį akmenį. Darbams vadovavo vietinis mūrininkas Jonas Malinka. 1930 m. mūrytas bokštas, 1938 m. bažnyčia pastatyta, nors projektas ne visai įgyvendintas – išmūrytas žemesnis bokštas.

1952 m. nugriauta senoji koplyčia, kuri 2011 m. atstatyta Lietuvos liaudies buities muziejuje. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Kazimieras Dambrauskas pastatė dviaukštę kleboniją. 1945–1949 m. vikaravęs Boleslovas Čegelskas (1922–1989) suimtas ir ištremtas.

Architektūra redaguoti

Architekto E. Fryko 1926 m. parengtas projektas nebuvo pilnai įgyvendintas – turėjo būti aukštesnis bažnyčios bokštas.

Bažnyčia stambaus, pseudobazilikinio tūrio, kontrastuojančio su gretima teritorija. Bažnyčia gerai matoma iš toli, yra ryški miestelio silueto dominantė. Ji neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su žema penkiasiene apside. Vidus trijų navų su ryškiai išvystytu transeptu, kurio galai apie 5,5 m. atsikiša nuo bažnyčios fasadų. Penkiakampė presbiterija iš visų pusių apsupta žemesnių priestatų - zakristijų bei pagalbinių patalpų.

Aukštą, į viršų siaurėjantį bokštą vertikalia kryptimi sudaro 4 išreikštos dalys: pirmoji - bažnyčios tūrio, antroji - kaip bazė iškylančioms virš stogo kitoms dviem bokšto dalims. Kiekvienoje dalyje įžvelgiamas atskiras tarpsnis. Bokšto viršuje - smaila keturkampė piramidė, į kurios šonus įsikerta apatinio tarpsnio vimpergos. Bokštas plane įsikerta į bažnyčios tūrį. Centrinės navos stogas priešais presbiteriją užbaigiamas dekoratyviu frontonu. Kitas, daug mažesnis, frontonas užbaigia galinį (rytinį) fasadą. Abu frontonai yra sunkių, masyvių formų. Kiti frontonai grakštesnių formų, jie yra bažnyčios šiaurinio ir pietinio prienavių fasaduose.

Prie pietinės sienos įrengtos antkapinės plokštės kunigams Albinui Deltuvai (1917–1999), Stanislovui Čėsnai (1864–1954).

Bažnyčia stovi šventoriaus centre. Priešais pagrindinį įėjimą vakarų pusėje yra to paties stiliaus vartai. Šventoriaus pagrindinė dalis - stačiakampio plano. Vienoje ašyje su bažnyčios simetrijos ašimi yra vartai ir, tik už šventoriaus ribų, medinė klebonija. Vartai - simetriški, trijų dalių. Centrinė dalis - plačiausia ir aukščiausia (2,79 m pločio ir 3,87 m aukščio). Angos - smailiaarkės, centrinė užbaigiama laiptuotu skydu, su centre iškylančia Švč. M. Marijos su kūdikiu skulptūra, o ant kitų dviejų laiptukų stovi vazos. Kitos dvi skulptūros iškyla virš šoninių vartelių. Stulpų smailės užbaigtos gan stambiais ažūriniais, metaliniais kryžiais.