Atverti pagrindinį meniu
Protista

Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eucaryota)
Karalystė: Pirmuonys
(Wikispecies-logo.svg Protista)
Tipas: Sarcomastigophora
(Wikispecies-logo.svg Sarcomastigophora)
Potipis: Sarkodiniai
(Wikispecies-logo.svg Sarcodina)

Sarkodiniai (lot. Sarcodina) - ameboidiškų protistų grupė. Sarakodinių būdingas judėjimo organas – pseudopodijos. Jos gali būti: lobopodijs (plačios), filopodijos (siūliškos), rizopodijos (šakotos), aksopodijos (kietos, standžios). Dauguma sarkodinių ne plaukioja, o šliaužioja dugnu ar vandeniniais augalais. Visi sarakodiniai minta heterotrofiškai. Minta bakterijomis, dumbliais ir kitais smulkiais organizmais. Turi virškinančiąsias vakuoles, o gėlavandeniai sarkoidiniai ir pulsuojančiąsias vakuoles. Paplitęs vandens telkiniuose ir dirvožemyje, taip pat yra parazitinių. Ląstelės forma nepastovi, tik kai kurios rūšys turi pastovų kiautą. Pelikulės nėra. Priklausomai nuo rūšies gali turėti vieną ar kelis branduolius. Dauginasi daugiausiai skildami pusiau.

SandaraKeisti

Sarkodinių judėjimo organas - pseudopodijos. Jos būna kelių tipų:

  • Lobopodijos - plačios
  • Filiopodijos - smailios ir plonos
  • Rizopodijos - šakotos
  • Aksopodijos - kietos ir standžios

Sarkodinių kūno forma yra nepastovi, pastovus tik jų kiautelis. Šie pirmuonys paplitę jūrose, gėluose vandenyse, dirvose.

TaksonomijaKeisti

Sarkodiniai yra skirstomi į du potipius:

  1. Šakniakojai (Rhizopoda)
  2. Spinduliočiai (Actinopoda)

Šakniakojų klasei priklauso šie buriai: tikrosios amebos, kiautinės amebos ir foriminiferai.

  • Tikrosios amebos - Plikos, neturinčios kiauto amebos. Minta fagocitozės ir pinocitozės būdu. Maisto dalelę apgaubia pseudopodija ir įtraukia į vidų, kur maistas suvirškinamas virškinamosios vakuolės pagalba. Dažniausiai turi 1 branduolį. Sutinkamos tiek pas bestuburius, tiek pas stuburinius. Bestuburiai: žieduotosios kirmėlės ir nariuotakojai. Didelę žalą padaro amebos, kurios parazituoja pas bites. Stuburiniai: žuvys, varliagyviai, ropliai, žinduoliai, pas paukščius – retai. Iš roplių pavojingiausios gyvatėms, nes sukelia žarnyno uždegimą.

Dizenterinė ameba. Ji parazituoja žmogaus storojoje žarnoje. Gali būti vegetatyvinės formos arba cista. Vegetatyvinės formos mažoji (minuta) ir didžioji (magna). Minuta žmogui nepavojinga. Dizenterine ameba užsikrečiama prarijus cistų, organizmo imunitetui susilpnėjus forma minuta virsta forma magna, kurios proteolitiniai fermentai suardo žarnyno sieneles ir skverbiasi gilyn į audinius, patenka į kraujotakos sistemą ir pradeda naikinti eritrocitus. Iš kraujotakos sistemos gali patekti į kitus organus ir juos pažeisti. Forma magna gali virsti forma minuta, o ši žarnyne virsta cista ir ciklas prasideda iš naujo. Liga amebinė dizenterija Lietuvoje reta. Didžioji ameba (ameba protėjas). Gyvena organinėmis medžiagomis užterštuose stovinčiuose vandenyse. Neturi pastovios kūno formos.

  • Kiautinės amebos - Būdingas išorinis skeletas arba kriauklė. Joje būna angelių, pro kurias ameba gali iškišti pseudopodijas (lobopodijas ar filopodijas). Lieutuvoje paplitusios Arcella, Difflugia ir Euglypha gentims priklausančios rūšys.

Kriaukliškoji diflugia. Ji paplitusi stovinčiuose, organinėmis medžiagomis užterštuose vandenyse. Difflugia piritformis turi kriaušės formos kiautelį, kuris sudarytas iš smėlio smiltelių ir visas yra užpildytas citoplazma. Kiautelyje yra angelė pseudopodijoms iškišti.

  • Foraminiferai – jūriniai gyvūnai. Panašūs į kiautines amebas, tačiau turi rizopodijas. Jų kriauklė dažnai sudaryta iš keleto dalių – daugiakamerinė, gali būti lazdelės ar ąsotėlio pavidalo.