Apie kaimą Panevėžio rajone žr. Sargėnai (Panevėžys).
Sargėnai
Vietovė prijungta prie miesto 1946 ir 1972 m.
{{#if:
Vytėnų gatvė
Sargėnai
Sargėnai
54°56′49″š. pl. 23°53′10″r. ilg. / 54.947°š. pl. 23.886°r. ilg. / 54.947; 23.886 (Sargėnai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Šilainių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Sargė́nai
Kilmininkas: Sargė́nų
Naudininkas: Sargė́nams
Galininkas: Sargė́nus
Įnagininkas: Sargė́nais
Vietininkas: Sargė́nuose

Sargėnai – Kauno miesto dalis šiauriniame miesto pakraštyje, į šiaurę nuo magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , prie kelio  222  KaunasVandžiogala .[2] Sargėnų gyvenvietė ribojasi su Domeikava ir Vytėnais. Yra paštas, IX Kauno fortas, Sargėnų sveikatos centras, dvi vaistinės, prekybos centras „Šilas“, parduotuvės „Bistro“ ir „Amerika“, dvi kirpyklos, soliariumas, batsiuvio dirbtuvė bei picerija. Veikia Kauno šv. Kazimiero vidurinė mokykla. Yra durų ir vartų gamykla „Ryterna“, veikia plytinė. Šiaurinėje dalyje yra vandens tvenkinys (karjeras). Pietuose ribojasi su magistrale Vilnius-Klaipėda, prie jos pastatytas prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“.

Etimologija

redaguoti
 
Sargėnai nuo automagistralės pusės

Pavadinimas kilęs prie šaknies sarg- (susijusi su žodžiais „sargus“, „sargyba“) pridėjus vietovardinę priesagą -ėn-, t. y. „sargybos, sargybinių gyvenvietė“, sauganti žemę nuo priešų puolimo.

Istorija

redaguoti

Aptiktas akmens amžiaus Sargėnų kapinynas.

XIX–XX a. čia buvo Sargėnų dvaras, išparceliuotas tarpukariu. Gyvenvietė išaugo XX a. pokariu, pastačius Sargėnų keramikos gamyklą-plytinę. Pietinė dalis prie Kauno prijungta 1946 m., šiaurinė – 1972 m.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki I pasaulinio karo Raudondvario valsčius
XX a. tarpukaris Lapių valsčius Kauno apskritis
1970 m. Ražių apylinkė
Kauno rajonas (šiaurinė dalis)
Kauno miestas (pietinė dalis)
2000 Šilainių seniūnija Kauno miesto savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1989 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7]
401 424
313 (kaime)
111 (dvare)
744
79 (kaime)
665 (gyv.)
2 458
68 (kaime)
2390 (gyv.)
66
kaime
60
kaime

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.95 ir 23.89“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

Nuorodos

redaguoti


Aplinkinės gyvenvietės

  Sausinė – 2 km Domeikava – 0 km Domeikava  
Giraitė – 1 km
     
     
     
Domeikava
IX forto muziejus – 0,5 km Šilainiai – 1 km Vytėnai – 0 km