Sapatistų Nacionalinė Išlaisvinimo armija
Sapatistų Nacionalinė Išlaisvinimo armija (isp. Ejército Zapatista de Liberación Nacional, EZLN), arba sapatistai – ginkluota revoliucinė grupuotė, įsikūrusi Meksikos skurdžiausioje Čiapaso valstijoje. Sukurta 1994 m., kovoja prieš Meksikos valstybę. Dauguma kovotojų yra Čiapaso indėnai (majai), valstiečiai. Sapatistams vadovauja Subcomandante Marcos.
Sapatistų pavadinimas kilo nuo Meksikos revoliucionieriaus Emiliano Zapata, XX a. pr. organizavusio sukilimą prieš prezidentą Porfirio Díaz. Sapatistų armijos ideologija – socialistinis anarchizmas. Jie teigia kovojantys prieš globalizmą, neoliberalizmą, už indėnų teises, gamtos išsaugojimą.
Istorija redaguoti
Sapatistai pirmą kartą viešumoje pasirodė 1994 m. sausio 1 d., įsigaliojus Šiaurės Amerikos Laisvosios Prekybos Sutarčiai (angl. North American Free Trade Agreement, NAFTA). Sapatistai manė, jog ši sutartis dar labiau padidins atotrūkį Meksikoje tarp turtingųjų ir neturtingųjų.
Tą dieną jie pateikė Pirmąją Lakandono džiunglių deklaraciją ir Revoliucinius įstatymus. Karo deklaracija buvo skirta Meksikos valdžiai, kuri, jų nuomone, buvo tiek atitrūkusi nuo Meksikos gyventojų, jog tapo neteisėta. Taip pat Sapatistai reikalavo didesnės demokratijos iš Meksikos valdžios, kurią net 65 metus savo rankose laikė Institucinė Revoliucinė partija, 1917 metų žemės reformos laikymosi, kurios Institucinė Revoliucinė partija visai nepaisė bei teisingesnio pinigų skirstymo vietiniams gyventojams už gamtinius išteklius išgaunamus Čiapase. Zapatistai nereikalavo Čiapaso nepriklausomybės nuo Meksikos, o tik didesnės autonomijos.
Sapatistai tikėjo, jog revoliucija iš Čiapaso persimes į visą Meksiką, tačiau taip neįvykus, jie pradėjo stengtis atkreipti pasaulio dėmesį į jų kovą Čiapase.
1994 metų sausio 1 dienos rytą per 2000 ginkluotų Sapatistų sukilėlių puolė ir užėmė daugumą Čiapaso miestų. Sukilėliai išlaisvino San Kristobal de las Kasaso miesto kalėjime kalintus žmones bei padegė keletą policijos nuovadų ir kareivinių. Pirmą dieną Sapatistai patyrė sėkmę, tačiau jau sausio 2 dieną kontrakatavo Meksikos armija. Okosingo mieste užvirė nuožmi kova. Patyrusios didelių nuostolių, Sapatistų pajėgos atsitraukė į netoliese esančias džiungles. Ginkluoti susirėmimai Čiapase baigėsi sausio 12 dieną, pasirašius laikiną ugnies nutraukimo sutartį, tarpininkaujant San Kristobalio de las Kasaso miesto vyskupui Samuel Ruiz.
Dalį 1994 metais užimtos teritorijos sukilėliams pavyko išlaikyti, tačiau didelę dalį teritorijos atkovojo Meksikos armija, kai 1995 metų lapkritį neįspėjusi sulaužė ugnies nutraukimo sutartį ir netikėtai kontratakavo antrą kartą. Apleidę savo kaimus, sukilėliai pasitraukė į kalnus. Nors armijos pajėgos surengė pasalas prie visų pagrindinių kelių, tačiau jiems nepavyko į nelaisvę paimti nė vieno Sapatistų sukilėlių vado.
Greitai Meksikos vyriausybė nutarė sėsti prie derybų stalo su Zapatistais. Vėlesnėse Lakandono džiunglių deklaracijose Sapatistai atsisakė ginkluoto maišto idėjos ir pradėjo ieškoti taikių problemų sprendimo būdų su Meksikos valdžia. Pacifistinės Čiapaso organizacijos, kaip Las Abejas pradėjo remti taikius Sapatistų veiksmus. Sapatistus ėmė remti ir įvairūs pasaulio kairiųjų judėjimai.
2001 metais suformavus prezidento Vicente Fox (pirmo prezidento ne iš Institucinės Revoliucinės partijos daugiau, kaip per 80 metų) naują vyriausybę, Sapatistai išvyko į Meksiko miestą pateikti savo reikalavimų. Tačiau Sapatistams nepavyko susitarti su naująja Meksikos valdžia.
2006 metais Sapatistai paskelbė Šeštąją Lakandono džiunglių deklaraciją, kurioje išdėstė savo principus bei Meksikos ir pasaulio viziją. Deklaracijoje Sapatistai dar kartą pakartojo, jog remia skurdžiai gyvenančius Čiapaso gyventojus ir visus išnaudojamus Meksikos žmones. Taip pat jie išreiškė solidarumą tarptautiniu antiglobalistiniu judėjimu ir pasiūlė teikti materialinę pagalbą judėjimams Kuboje, Bolivijoje, Ekvadore ir kitur, kurie siekia panašių tikslų, kaip Sapatistai. Deklaracija baigiasi raginimu jungtis prie Sapatistų visiems, kurie žmogiškumą vertina labiau už pinigus ir tęsti kovą už socialinį teisingumą tiek pačioje Meksikoje, tiek užsienyje. Deklaracija kvietė remti Sapatistų sugalvotą „Kitokią kampaniją“, kaip alternatyvą prezidentinei kampanijai. „Kitokios kampanijos“ šalininkai mitinguose kvietė žmones atkreipti dėmesį į problemas, kurios nerūpi pagrindiniams kandidatams į prezidentus.
Ruošiant šią alternatyvią kampaniją, Sapatistai pakvietė į Čiapasą daugiau, kaip 600 kairiųjų nevyriausybinių organizacijų bei judėjimų į susitikimą, kuris baigėsi plenariniu posėdžiu rugsėjo 16 d., Meksikos nepriklausomybės nuo Ispanijos dieną. Susitkime Subcomandantė Markosas paprašė visų organizacijų laikytis Šeštosios Lakandono džiunglių deklaracijos nuostatų ir paskelbė apie 6 mėnesių kelionę per visas 31 Meksikos valstijas. Sapatistų kelionė specialiai buvo parinkta tokiu metu, kai prasidėjo priešrinkiminės prezidentinės kampanijos pradžia.
Nuo 2007 metų vėl prasidėjo aktyvios valdžios provokacijos Čiapase. Meksikos armija pradėjo nuolatines intervencijas į La Garučos rajoną prisidengiant kova prieš narkotikų prekybą ir nusikalstamumą. 2008 metais į La Garučos rajoną atvyko per 200 kareivių, policininkų ir saugumo agentų, taip pat tanketė. Kareivių tikslas buvo neva ieškoti marichuanos ir narkotikų prekeivių, nors vietinė Zapatistų valdžia buvo pranešusi, kad mieste niekas marichuanos neaugina, tik kukurūzus. Nieko nepešusi armija pasišalino.
Čiapase vėl, kaip ir 1994 metais, jaučiamos revoliucinės nuotaikos. Sapatistai grasina greitu metu atnaujinti karinius veiksmus, jei Meksikos valdžia nenustos vykdyti baudžiamųjų ekspedicijų į Čiapasą.
Ideologija redaguoti
Sapatistų Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos ideologija – sapatizmas – apjungia tradicinį majų mokymą, libertarinį socializmą bei marksizmą su anarchizmo elementais. Sapatistų šūkis yra suderintas su tarpusavo pagalbos sąvoka: „Visiems viskas, mums nieko“ (isp. Para todos todo, para nosotros nada).
Sapatistai griežtai oponuoja neoliberaliai globalizacijai, teigdami, kad ji neigiamai veikia valstiečių gyvenimo būdą. NAFTA sutarį Sapatistai laiko neoliberalios politikos pavyzdžiu.
Kitas svarbus elementas Sapatistų ideologijoje yra taip sutvarkyti politiką, kad žmonės vadovautų valdžiai, o ne valdžia žmonėms. Sapatistai laikosi nuomonės, jog dabartinė Meksikos politinė sistema, paremta atstovaujamąja demokratija, natūraliai sukuria prarają tarp paprastų žmonių ir valdžios. Sapatistai siūlo stiprinti dalyvaujamąją, t. y. tiesioginę demokratiją. Subcomandantė Markosas yra pareiškęs: „Mano tikrasis vadas yra liaudis“. Zapatistų sukilėliai ragina visus žmones įsigyti ginklus ir ginti save bei savo šeimas nuo vyriausybės pajėgų puldinėjimų. Sapatistai nėra politinė partija, jie nesiekia vietos vyriausybėje. Sapatistų tikslas yra sukurti visiškai naują sistemą.
Revuliucinės moterų teisės redaguoti
1994 metų sausio 8 dieną Sapatistai Meksikos žmonėms, Meksikos valdžiai ir pasauliui pristatė Revoliucinius įstatymus. Revoliuciniuose įstatymuose buvo išdėstytos ir Revoliucinės moterų teisės, kurios skelbė:
- Moterys, nepriklausomai nuo jų rasės, įsitikinimų, odos spalvos ar politinių pažiūrių turi teisę prisidėti prie revoliucinės kovos taip, kaip tik gali.
- Moterys turi teisę dirbti ir gauti teisingą atlyginimą.
- Moterys turi teisę pačios nuspręsti kiek vaikų turėti ar prižiūrėti.
- Moterys turi teisę dalyvauti sprendžiant bendruomenės klausimus, pareikšti savo nuomonę bei dalyvauti valdyme.
- Moterys ir jų vaikai turi teisę didžiausią dėmesį skirti savo sveikatai ir mitybai.
- Moterys turi teisę į išsimokslinimą.
- Moterys turi teisę pačios išsirinkti partnerį.
- Moterys turi teisę būti laisvos nuo smurto tiek iš giminių, tiek iš kitų žmonių.
Susisiekimas redaguoti
Nuo pat pradžių Sapatistai sukūrė platų susisiekimo tinklą su Meksikos žmonėmis bei visu pasauliu. Sapatistai naudoja įvairias technologijas, kaip, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio telefonus ir internetą tam, kad sujungti visus juos palaikančius į bendrą tinklą.
Rep-roko grupė Rage Against the Machine yra žinoma už solidarumą su Sapatistais. Ypatingai parama Sapatistams jaučiama dainose „People of the Sun“, „Wind Below“, „Zapata‘s Blood“ ir „War Within a Breath“.
Iki 2001 metų Markoso kūriniai būdavo dažnai publikuojami keletame Meksikos ir tarptautinių leidinių. Tačiau tada Markosas nutilo ir nutrūko žiniasklaidos ryšiai su juo. Kai 2002 metais jis vėl pradėjo rašyti, jo tonas buvo žymiai suagresyvėjęs. Markosas pradėjo puldinėti kai kuriuos buvusius sąjungininkus. Tai supykdė ir kai kuriuos tuometinius Zapatistų rėmėjus.
Išskyrus keletą kritikos laiškų, iki 2004 metų rugpjūčio mėnesio Sapatistai buvo tarsi išnykę iš politinio ir visuomeninio gyvenimo. Politikas Luis Héctor Álvarez pareiškė, jog Subcomandantės Markoso jau kuris laikas Čiapase niekas nematė. Rugpjūčio mėnesį Markosas išsiuntė aštuonis neilgus komunikatus Meksikos spaudai, kurie buvo publikuojami rugpjūčio 20–28 dienomis. Komunikatuose Markosas apžvelgė metų senumo politinius įvykius, tuometinę Zapatistų padėtį ir ateitį.
Nuo pat pirmo Sapatistų sukilimo, vienas svarbiausių jų rėmėjų buvo laikraštis La Jornada (informacijos nuoroda, isp.). Daugelis Markoso laiškų ir komunikatų buvo publikuojami tik šitame laikraštyje. Internetinė laikraščio versija turi ir specialų skyrelį, skirtą „Kitokiai kampanijai“. Deja laikraštis tik ispanų kalba.
Nepriklausoma žiniasklaidos organizacija Indymedia (informacijos nuoroda, angl.) taip pat vienas iš nedaugelio leidinių, spausdinantis Zapatistų laiškus, komunikatus bei straipsnius.
2005 metų birželio 28 dieną paskelbtame komunikate apžvelgė savo istoriją ir svarbiausia, nusprendė toliau tęsti kovą, jei reiks – ir ginkluotą.
Nuorodos redaguoti
