Santalai

Santalai
Santalų šokėjai
Gyventojų skaičius	~7 mln.
Populiacija šalyse	Indija: 6,8 mln. Bangladešas: 129 tūkst. Nepalas: 51 tūkst. Butanas
Kalba (-os)	santalų
Religijos	hinduizmas, prigimtinė (sarnaizmas), krikščionybė, islamas
Giminingos etninės grupės	kiti mundai: ho, džuangai, karijai, korkai, savarai, bhūmidžai

Vikiteka:	Santalai

Santalai (ᱦᱚᱲ ᱦᱚᱯᱚᱱ = Hor Hopon, hind. सांथाल, IAST: Sānthāl) – Pietų Azijos tauta, priklausanti prie mundų.^[1] Gyvena Indijos rytuose (Džharkhande, V. Bengalijoje, Orisoje, Asame, Bihare), Bangladeše (Radžšahio ir Rangpuro srityse), Nepale, Butane. Populiacija – apie 7 mln. žmonių. Vartoja santalų kalbą, priklausančią mundų kalbų grupei (austroazinės kalbos), taip pat aplinkines kalbas (bengalų, orijų, hindi, nepalų). Dauguma tikinčiųjų – hinduistai, dalis išlaikė tradicinius tikėjimus (vad. sarnaizmas), yra šiek tiek krikščionių bei musulmonų.

Spėjama, kad santalai į rytų Indiją galėjo atsikraustyti prieš 3500–4000 metų,^[2] kur ėmė maišytis su dravidais.^[3]

Verčiasi žemdirbyste (ryžiai, soros, kukurūzai, ankštiniai), gyvulininkyste (karvės, buivolai, ožkos, kiaulės), paukštininkyste (vištos), medžiokle (yra kasmetinis kolektyvinės medžioklės paprotys), žvejyba, rankiojimu, amatais (puodininkystė, audimas, pynimas, kalyba). Uždarbiauja miestuose, ūkiuose.^[1] Maitinasi įvairiomis košėmis, mėsos patiekalais; geriamas pienas, ryžių alus, palmių vynas.^[4]

Tradicinė santalų gyvenvietė linijinio plano, įsikūrusi lygumose, upių slėniuose, kalvų papėdėse. Tradicinis būstas – namas su veranda, nendrių ir bambuko sienomis, drėbtomis moliu, nendrėmis, ryžių šiaudais arba čerpėmis dengtu stogu. Sienos baltinamos, dažnai puošiamos augaliniais ir geometriniais ornamentais.^[4] Namuose yra speciali patalpa (bhitaras), skirta pagerbti protėvių dvasioms.^[1]

Moterys nešioja sarius (baltus arba durstytus), sidabro, žalvario, spalvoto stiklo papuošalus. Tatuiruojasi. Vyrai dėvi strėnraiščius, dhočius, lungius, marškinius, striukes, turbanus.^[1]

Išliko visuomenės skirstymasis į totemines gimines ir patronimijas, įtakingi genčių vadai. Gausus folkloras (šokiai, muzika – grojama būgnais, fleitomis, vienatygiu smuiku).^[1]

Santalų šventvietė
Santalų būgnai
Santalai, šokantys dasai šokį
Bangladešo santalai

Šaltiniai redaguoti

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Санталы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
↑ Sidwell, Paul. 2018. Austroasiatic Studies: state of the art in 2018. Presentation at the Graduate Institute of Linguistics, National Tsing Hua University, Taiwan,
↑ Schliesinger, Joachim (2016). Origin of the Tai People 3: Genetic and Archaeological Approaches. Booksmango. p. 71.
↑ ^4,0 ^4,1 Santalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012

[etno-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Санталы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.

[2] Sidwell, Paul. 2018. Austroasiatic Studies: state of the art in 2018. Presentation at the Graduate Institute of Linguistics, National Tsing Hua University, Taiwan,

[3] Schliesinger, Joachim (2016). Origin of the Tai People 3: Genetic and Archaeological Approaches. Booksmango. p. 71.

[vle-4] 4,0 ^4,1 Santalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012

[1]

[2]

[3]

[4]