Sankt Peterburgo Šv. Stanislovo bažnyčia

Švento Stanislovo bažnyčia (rus. Храм Святого Станислава) – Romos katalikų šventovė Rusijos Sankt Peterburgo mieste. Administraciškai priklauso Maskvos Dievo Motinos arkivyskupijai. Neoklasicistinio stiliaus architektūros paminklas. Pamaldos vyksta lenkų ir rusų kalbomis.

Istorija redaguoti

Tai antroji pagal amžių katalikų bažnyčia mieste. XIX a. pr. Rusijos imperijos katalikų metropolitas Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius padovanojo sklypą ir pinigų bažnyčios statybai. Projektavo architektas Dovydas Viskontis (it. David Visconti). 1825 m. St. Bogušas–Sestšencevičius ją pašventino, o po metų pats buvo bažnyčioje palaidotas. Pastatas plane yra kvadrato formos, dvi jo pusės nukreiptos į gatves. Vidinę erdvę dvi eilės kolonų dalija į trejas navas. Ant kolonų laikosi ir freskomis ištapytas kupolas. Lankytojai į šventovę patenka per šešerias duris.

Parapijiečių skaičius sparčiai augo. XIX a. pab.–XX a. pr. tarp jų buvo nemažai lietuvių, šventovėje vykdavo lietuviškos pamaldos. Šią tradiciją įvedė kun. Kazimieras Prapuolenis, 1902 m. pasakydamas lietuviškai pirmąjį pamokslą Lietuvių ir žemaičių labdaringosios draugijos 10-ųjų sukaktuvių proga.[1] 1887–1921 m. bažnyčioje tarnavo kun. Antonijus Maleckis, vėliau pripažintas Dievo tarnu.

Po Spalio perversmo tikintieji buvo persekiojami, daug bažnytinio turto konfiskuota. 1934 m. šventovė uždaryta, joje įrengti sandėliai, po to – pramonės cechai. XX a. aštuoniasdešimtaisiais metais pastatas kapitališkai suremontuotas, jame įrengtas madų salonas ir aktų salė. Atsikūrusiai katalikų bendruomenei grąžintas 1992 m., o 1998 m. Lenkijos primas Juzefas Glempas bažnyčią atšventino.

Mokykla redaguoti

Už metropolito paaukotus pinigus gretimoje gatvėje 1842 m. buvo pastatytas triaukštis namas, jame įsikūrė pradinė mokykla. Nuo 1862 m. buvo mokomasi pagal progimnazijos programą. Nemokamą mokyklą noriai lankė katalikų vaikai, 1917 m. joje mokėsi apie 200 mokinių. St. Bogušo-Sestšencevičiaus įkurtą mokyklą baigė ir žinomi Lietuvos kunigai Augustinas Vaitiekaitis, Jonas Jeronimas Jakaitis, Stanislovas Kiškis.

Išnašos redaguoti

  1. Kazimieras Prapuolenis. Romos užrašai. – Vilnius: Bonus Animus, 2009 Psl. 202

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti