Sandhi

morfonologinis procesas

Sandhi (skr. सन्धि = IAST: sandhi 'ryšys, sujungimas') – garsų pokyčiai morfemų ir dviejų žodžių sandūroje, juos galima paaiškinti iš dalies kaip fonetinius (asimiliacijos), iš dalies kaip istorinius kalbos reiškinius.[1]

Terminą sandhi įvedė Senovės Indijos gramatikai, spėjama, Paninis. Skiriamas išorinis sandhi – žodžių arba dūrinio dėmenų sandūroje (pavyzdžiui, sanskrite galiniai balsiai dviejų žodžių sankirtoje susilieja į vieną ilgąjį: dhayati '(jis) geria' + iva 'tarsi' > dhayatīva) – ir vidinis – morfemų sandūroje (pavyzdžiui, lietuvių kalbos bendratyje megzti priebalsių junginys gz tariamas kaip ks, o pusdalyvyje megzdamas skardumą išlaiko ir yra tariamas kaip gz). Sandhi paveikia didesnę nei fonema garsų atkarpą, atsiranda naujų fonetinių požymių, fonema gali išnykti arba netekti dalies savo ypatybių. Sandhi dažnai reiškiasi kaip įvairios neutralizacijos rūšys; sandhi – vadinamojo ribų signalo pavyzdys. Taip pat sandhi priklauso kai kurie morfonologijos reiškiniai. Netikrasis sandhi – žodžių junginio pertvarkymas, klaidingai suvokus garsą arba garsų grupę kaip sandhi rezultatą (sen. angl. ǣ nædre 'gyvatė' > æn ædre > adder 'gyvatė').[1]

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 „СА́НДХИ“. Большая российская энциклопедия 2004–2017. Nuoroda tikrinta 2024-06-19.