San Chuan de Ulua
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
19°12′32″ š. pl. 96°7′53″ v. ilg. / 19.20889°š. pl. 96.13139°r. ilg.
San Chuan de Ulua (isp. San Juan de Ulúa) – nedidelė sala Meksikos įlankoje, priešais Verakruso miestą. Visą salą užima senovinė tvirtovė.
Ikikolumbiniais laikais saloje buvo indėnų gyvenvietė Chalchicueyecan. 1518 m. salą pasiekė Chuano Grichalvos ekspedicija. Pasak legendos, konkistadorai saloje pamatę šventyklą su ką tik paaukotais žmonėmis. Jie pasiteiravo savo indėno vertėjo, kodėl tie žmonės paaukoti, tačiau indėnas teatsakė – akolua (akolujai – viena Meksikos tautų). Ispanai suprato šį žodį kaip ulua ir pavadino vietovę San Chuan de Ulua.
1519 m. balandžio 22 d. saloje išsilaipino Ernano Korteso kariauna. Netrukus jie užmezgė „prekybinius mainus“ su actekų imperija. Prasidėjus Meksikos užkariavimui ir įsteigus Verakruso miestą, Ulua sala tapo svarbia ispanų laivyno baze, pradėta statyti tvirtovė. Tuo pačiu, sala tapo dažnu anglų piratų taikiniu. Meksikai tapus nepriklausoma, tvirtovė paversta kalėjimu.
Dabar San Chuan de Ulua saloje veikia karo muziejus.
