Samylų II piliakalnis
| Samylų II piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Samylų II piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kauno rajonas | ||
| Seniūnija | Samylų seniūnija | ||
| Aukštis | 25 m | ||
| Naudotas | I–II tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 2011 m. | ||
| Registro Nr. | 36164[1] | ||
Samylų II piliakalnis – piliakalnis Kauno rajone, Samylų sen., į pietryčius nuo Samylų, Kauno marių regioniniame parke. Senovės gynybinis statinys stūkso apie 1,5 km į šiaurę nuo Samylų piliakalnio, 50 m į vakarus nuo Kauno marių vakarinio kranto, į pietus nuo mažo į marias įtekančio upelio. Pasiekiamas iš kelio 1902 Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai , per Šlienavą.
Samylų II piliakalnis yra nacionalinės reikšmės archeologinis ir kraštovaizdžio paminklas, 2013 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 36164).[2]
Istorija redaguoti
Apie Kauno marių pakrantėje medžiais ir krūmais apaugusį piliakalnį 2011 m. vasario 10 d. pranešė direkcijos biologas Giedrius Vaivilavičius. Kultūros paveldo centro archeologai nuvykę į vietą šį radinį išžvalgė ir patvirtino 2011 m. gegužės 12 d.[3]
2014 m. rugsėjo 26 d. ant Samylų II piliakalnio vyko Baltų vienybės dienos, Rudens lygiadienio ir piliakalnio pristatymo visuomenei šventės.[4] Neseniai rastą Samylų II piliakalnį ėmėsi iniciatyvos globoti Kauno įgulos karininkų ramovės kolektyvas. Ramovės darbuotojai atliko piliakalnio atidengimo darbus. Atvėrus gynybinio statinio aikštelę, pilies ir apžvalginio bokšto vietą, tapo matomi piliakalnio kompleksui priklausantys archeologiniai elementai (priešpilis, papiliai, į piliakalnį vedantis kelias).
Piliakalnis redaguoti
Teritorija užima 12 122 m². Piliakalnis įrengtas daugiausia lapuočiais medžiais ir eglėmis apaugusiame aukštumos iškyšulyje, iš rytų pusės juosiamame buvusio Nemuno slėnio (dabar – marių), iš priešingos pusės – mažo bevardžio upelio griovos, o pietvakarių pusėje toliau tęsiasi aukštuma.
Piliakalnio aikštelė ovali, beveik keturkampė, orientuota pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi, apie 10 m ilgio ir 12 m pločio pietvakarių gale, ties pylimu, žemėjanti į šiaurės rytus. Aikštelė apaugusi spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, apardyta ją seniau ariant. Pietvakarių pusėje piliakalnis nuo aukštumos atskirtas maždaug 2,5-3 m aukščio nuo aikštelės ir apie 2 m aukščio nuo išorės pylimu. Pylimas dalinai nusklidęs. Pylimo išorėje yra apie 15 m pločio ir maždaug 0,7 m gylio įduba - griovys, kuris iš dalies užslinkęs. Šlaitai statūs, iki 20-25 m aukščio.
Dėl vietos patogumo – gana lygus paviršius šalia Nemuno (dabartinė marių pakrantė), upelis – tikėtina, kad čia galėjo būti ir papėdės gyvenvietė.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Aukštųjų Šančių piliakalnis 11 km | Karmėlavos piliakalnis 12 km | Tartoko piliakalnis 27 km |
| |||||||
| Pakalniškių piliakalnis (Kaunas) 7 km |
|
Rumšiškių piliakalnis 5 km | |||||||||
| Vainatrakio piliakalnis 10 km | Dubravų piliakalnis 4 km Samylų piliakalnis 1,5 km |
Dovainonių piliakalnis 8 km | |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Objekto Nr. 36164 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Piliakalnis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-03-30.
- ↑ „Pakrikštytas“ naujai atrastas Samylų II piliakalnis[neveikianti nuoroda]
- ↑ Samylų II piliakalnio pristatymo visuomenei šventė
