Samuilas Leščinskis
| Samuilas Leščinskis | |
|---|---|
| Leščinskiai | |
| |
| Veniava (herbas) | |
| Gimė | 1637 m. |
| Mirė | 1676 m. (~39 metai) |
| Tėvas | Andrius Leščinskis |
| Motina | Ana Koreckytė |
Samuilas Leščinskis (1637–1676) – Lenkijos magnatas, karaliaus rotmistras (1659), karaliaus pulkininkas (1665), Karūnos didysis stovyklininkas (1667–1676), Dorpato vaivada (1670–1676), Lucko ir Korsunės seniūnas. Panegirininkas ir poetas.
Biografija redaguoti
Žymios magnatų Leščinskių giminės atstovas, herbo „Veniava“ savininkas. Dorpato vaivados Andriaus Leščinskio (1606–1651) nuo pirmos santuokos su Ana Koreckyte vienintelis sūnus ir paveldėtojas.
Nuo gimimo išpažino kalvinizmą, bet po savo tėvo mirties perėjo į savo dėdės, Karūnos didžiojo iždininko Boguslavo Leščinskio globą, kuris įtikino jį atsisakyti protestantizmo ir pereiti į katalikybę. Protestantų bažnyčia Barnuve buvo perduota katalikams, kurie išmetė Samuilo tėvo, senelio ir senelės palaikus.
Baimindamasis kunigaikščių Koreckių reidų, Samuilas Leščinskis 1657–1658 metais pastatė kazokų įgulas savo valdose, ir Koriaziachuose ir Mežiričiachuose ir spaudžiant bajorams ir miestelėnams kreipėsi pagalbos pas Ukrainos etmoną Ivaną Vigovskį.
1667 metais Samuilas Leščinskis gavo Karūnos didžiojo stovyklininko pareigybę, jam taip pat priklausė Lucko ir Korsunės seniūnijos. ATR-Maskvos (1654–1667 m.) karo dalyvis. 1659 metais turėjo karaliaus rotmistro titulą. 1660 metais dalyvavo sutriuškinant Rusijos armiją Čiudnovo mūšyje. 1665 metais gavo pulkininko titulą. 1670 metais gavo Dorpato vaivados pareigybę ir tapo ATR senatoriumi. 1673 metais dėl silpnos sveikatos Chotyno mūšyje su turkais nedalyvavo.
Buvo vedęs Konstanciją Višnioveckytę (m. 1669), Kremeneco seniūno, kunigaikščio Jurgio Višnioveckio (m. 1641) ir Efrosinijos Tarnovskos (m. 1645) vienintelę dukterį, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.
Kūryba redaguoti
Po Čiudnovo mūšio su Rusijos armija Samuilas Leščinskis 1661 metais parašė poemą „Potrzeba z Szeremetem, hetmanem moskiewskim, i z Kozakami w roku Pańskim 1660 od Polaków wygrana“. 1674 metais lenkų pergalės Chotyno mūšyje garbei buvo išleista poema „Classicum nieśmiertelnej sławy po szczęśliwej i niesłychanej victoriej pod Hocimiem dnia XI Novembra R. P. 1673 otrzymanej“. Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio garbei parašė „Carmen ojczyste“ (liko tik rankraštyje).
Literatūra redaguoti
- Bibliografia Literatury Polskiej – Nowy Korbut, t. 2 Piśmiennictwo Staropolskie, Państwowy Instytut Wydawniczy, Warszawa 1964, s. 449