Samuelis Minvydas
Samuelis Minvydas | |
---|---|
Gimė | 1602 m. |
Mirė | 1658 m. (~56 metai) Liubčia prie Naugarduko |
Veikla | evangelikų reformatų kunigas, superintendentas, lietuvių raštijos darbuotojas |
Samuelis Minvydas (1602 m. – 1658 m. Liubčia prie Naugarduko) – Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendentas, lietuvių raštijos darbuotojas.
Biografija
redaguotiBajoras. 1625 m. katechetas Kėdainiuose, po metų perkeltas į Šiluvą. 1628 m. ordinuotas kunigu, paskirtas į Lietuvos lauko etmono Kristupo Radvilos dvarą, 1632 m. – į Šventežerį, 1633 m. – į Seirijus. 1630 m., 1632 m., 1634 m., 1636 m. evangelikų reformatų sinodo raštininkas. 1636 m. Užnerio ir Naugarduko distriktų vizitatorius. 1637 m. Žemaitijos, 1638–1655 m. – Užnerio distrikto superintendentas, rezidavo Biržuose.
Dalyvavo derybose dėl Lenkijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčių liturgijos suvienodinimo. Su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės provincijų superintendentais dalyvavo visos Abiejų Tautų Respublikos evangelikų reformatų generalinėse konvokacijose: 1634 m. – Vlodava, 1639 m. ir 1644 m. – Orla (Palenkės vaivadija). 1641 m. sinodo potvarkiu turėjo Alantoje suinventorinti bibliotekos fondą. Laidojant Kristupą Radvilą pasakė vieną iš trijų pamokslų (išspausdinta 1641 m. Su Jonu Božimovskiu, Steponu Jaugeliu-Telega, Samueliu Tamošausku parengė „Knygą nobažnystės krikščioniškos“ (1653 m.).[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Arūnas Baublys. Samuelis Minvydas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 191 psl.