Samavas (Zarasų r.)
- Kitos reikšmės – Samavas.
Samavas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, apie 8 km į pietus nuo Zarasų, 8 km į rytus nuo Degučių.
Samavas | |
---|---|
Samavas nuo pietinio kranto
| |
Vieta | Zarasų raj., Lietuva |
Plotas | 5,488 km² |
Kranto linijos ilgis | 21,83 km |
Kilmė | ledyninis |
Vidutinis gylis | 5,9 m |
Didžiausias gylis | 12,7 m |
Įteka | Apiričio upelis, Vaisinė, Ilžikio upelis, 3 bevardžiai upeliai |
Išteka | Samava |
Koordinatės | 55°38′38″ š. pl. 26°12′43″ r. ilg. / 55.64389°š. pl. 26.21194°r. ilg. |
Ežero plotas 5,488 km². Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus – 5,5 km, didžiausias plotis 2,2 km. Altitudė 149,6 m. Didžiausias gylis 12,7 m. Kranto linija labai vingiuota, gausu įlankų, iškyšulių, jos ilgis – 21,8 km. Pietrytinė įlanka dar vadinama Ilgiu arba Bevardžiu. Ežero pietiniai ir vakariniai krantai aukšti, apaugę mišku, rytuose ir vakaruose – vietomis žemi, supelkėję. Ežerą supa Gražutės ir Tumiškės miškai, šiaurės rytuose prieina laukai. Samave yra 6 salos, kurių bendras plotas – 2,1 ha (1,21 ha, 0,44 ha, 0,18 ha, 0,16 ha, 0,09 ha, ir 0,02 ha). Atabradas platus, dengiamas smėlio, vietomis apaugęs nendrėmis, dugną dengia dumblas.
Į Samavą iš Apiričio ežero šiaurėje įteka Apiričio upelis, iš Vaisinio ežero rytuose įteka Vaisinė, pietryčiuose – upelis iš Juodbrasčio ežero, vakaruose iš Ilžikio ežero įteka Ilžikio upelis. Pietvakariuose į Ūparto ežerą išteka Samava (Šventosios baseinas).
Samave sugaunamos 9 rūšių žuvys: kuojos, raudės, plakiai, karšiai, lynai, unguriai, vėgėlės, ešeriai, lydekos.[1]
Ežeras patenka į Gražutės regioninį parką, Gražutės kraštovaizdžio draustinį. Pakrantėse įsikūrę kaimai: Tumiškė, Pameldynė, Šarkiškės, Pajuodalankės, Samavai, Pagraužė.
Ežerėvardis Samãvas neaiškios kilmės, galimai susijęs su žodžiu samėti („samanoti“).[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Samavas (Zarasų r.). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 619
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 289–290