Atverti pagrindinį meniu
Saločių tiltas
Saločiai, Dariaus ir Girėno tiltas.JPG

Saločių tiltas
56°13′42.69″ š. pl. 24°24′26.77″ r. ilg. / 56.2285250°š. pl. 24.4074361°r. ilg. / 56.2285250; 24.4074361 (Saločių tiltas)Koordinatės: 56°13′42.69″ š. pl. 24°24′26.77″ r. ilg. / 56.2285250°š. pl. 24.4074361°r. ilg. / 56.2285250; 24.4074361 (Saločių tiltas)
Vieta Saločiai,
Pasvalio rajonas
Kerta Mūšą
Ilgis 111 m
Plotis 5,34 m
Pastatytas 1929 m.
Konstrukcija santvarinis tiltas
2014 m. lapkritis

Saločių S. Dariaus ir S. Girėno tiltas – automobilių tiltas, kertantis Mūšos upę Saločių miestelyje, Pasvalio rajone, kelio  1303  BiržaiPasvaliečiaiSaločiai  21,6 km. Miestelis išsistatęs kairiajame Mūšos krante, 22 km į vakarus nuo Biržų ir 23 km į šiaurę nuo Pasvalio, netoli Latvijos sienos.

Inžinieriaus Viktoro Rėklaičio suprojektuotas ir 1929 m. pastatytas tiltas per Mūšą tebenaudojamas iki šių dienų. Jis yra reikšmingas istorijai ir kultūrai, todėl 1995 m. įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [1] (unikalus kodas 11644). Nuo 1933 m. tiltas vadinamas transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu jų tragiškam žygdarbiui įamžinti.

IstorijaKeisti

Iki tilto pastatymo salotiškiai per Mūšą keldavosi valtimis, naudojosi mokamu keltu, veikusiu dabartinio tilto vietoje. Ypač didelis sambrūzdis čia būdavo pavasariais, per šv. Jurgines, kai dvarų kumečiai ar žemės nuomotojai („ardinarčikai“) keldavosi į kitą dvarą ar žemę. Tokiose kelionėse per Mūšą pasitaikydavo ir nelaimingų atsitikimų, kai nuskęsdavo plukdomi vežimai su arkliais, žmonės. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo buvo kreipiamasi į rusų valdžią dėl tilto Saločiuose būtinybės, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Tilto nepastatė ir vėliau, prie vokiečių valdžios.

Tiltas pastatytas nepriklausomoje Lietuvoje tarpukaryje. Jo statyba Saločių gyventojams buvo sunkaus vargo pabaiga. Tiltas buvo dalimis atvežtas iš Kauno. Statybai panaudotos dvi santvaros iš 1928 m. balandžio 1 d. sugriuvusio Kauno Panemunės tilto, o trečioji pagaminta Lietuvoje. Tilto statybos darbai pradėti 1929 m. gegužę ir baigti tų pačių metų lapkričio 1 d. Oficialus atidarymas įvyko 1930 m. pavasarį.

Karo metu, 1944 m. vasarį, tiltą bandyta susprogdinti – pažeista pirmos angos santvara, sudegė medinės sijos ir paklotas. Po karo tilto niekas nebeprižiūrėjo, nebuvo jokio sargo. Sunkiasvorės mašinos, traktoriai niokojo medinį tilto grindinį. 1971 m. buvo atliktas remontas – pakeista važiuojamosios dalies medinė danga. 1997 m. tiltas rekonstruotas – medinis tilto paklotas pakeistas gelžbetonine plokšte su mediniais šalitilčiais abiejose pusėse, perdažytos santvaros. Tuomet tiltas buvo iš naujo iškilmingai atidarytas. 2009 m. dar kartą atliktas tilto remontas.

Tilto konstrukcijaKeisti

Upės plotis ties tiltu – apie 98 m, gylis – 2,5 m (per potvynius – iki 3,7 m).

Tiltas trijų angų. Kiekviename tarpatramyje – dvi 36 m ilgio santvaros, apačioje kniedėmis sujungtos skersinėmis sijomis. Perdenginys – metalinės santvaros. Paklotas įrengtas iš medinių skersinių ir išilginių sijų, šalitiltis – 1 m pločio vienoje pusėje. Krantinės atramos – ramtai ir tarpinės atramos – taurai (2, 3 ir 4) iš monolitinio gelžbetonio. Tilto statybai sunaudota apie 50 t metalo. Mūšos vagoje atramų poliai buvo kalami rankine poliakale.

Tilto duomenysKeisti

  • Tūrinė erdvinė kompozicija – trijų angų, santvarinis, su važiuojamąja dalimi apačioje
  • Bendras ilgis – 111 m
  • Važiuojamosios dalies plotis – 5,34 m
  • Perdangos plotis – 6,34 m
  • Konstrukcijos – metalinės santvaros


ŠaltiniaiKeisti

  1. „Tiltas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11. 

NuorodosKeisti