Salaminas
Duomenys
Šalis: Graikijos vėliava Graikija
Administracinė priklausomybė: Atikos periferija, Salos
Didžiausias miestas: Salaminas
Jūra: Egėjo jūra
Salynas: Sarono salos
Koordinatės: 37°57′56″ š. pl. 23°29′35″ r. ilg. / 37.96556°š. pl. 23.49306°r. ilg. / 37.96556; 23.49306
Plotas: 96,16 km²
Aukščiausias taškas: Mavrovouni (404 m)
Gyventojų skaičius: 39 283 (2011 m.)
Gyventojų tankumas: 410 žm./km²
Žemėlapis

Salaminas (sen. gr. Σαλάμις|Salamis, gr. Σαλαμίνα|Salamina) [1][2]sala, priklausanti Graikijai ir esanti Egėjo jūroje, Sarono įlankoje, 2 km nuo Pirėjo miesto pakrantės ir 16 km į vakarus nuo Atėnų centro.

Karo laivyno bazė
Paplūdimys
Bažnyčia

Geografija redaguoti

2011 m. duomenimis, saloje gyveno 39,3 tūkst. gyventojų (iš jų 25,8 tūkst. – salos sostinėje Salamino mieste). Sala priklauso Atikos periferijai. Ji yra populiari Atėnų gyventojų atostogų ir savaitgalių poilsio vieta.

Salaminas yra uolėtas ir kalnuotas, didžiausias aukštis saloje - 404 m (Mavrovouni kalnas). Klimatas subtropinis jūrinis. Pietinėje salos dalyje yra pušynas, kuris yra neįprastas vakarų Atikoje. Salos gyventojai daugiausia dirba žemės ūkio sektoriuje (vystoma sodininkystė), taip pat jūrų pramonėje – (žvejyba, keltai į žemyninę Graikiją, laivų įmonės saloje) arba vyksta dirbti į Atėnus. Saloje įsikūrusi Graikijos karinio jūrų laivyno pagrindinė bazė.

Istorija redaguoti

VII–VI a. pr. m. e. dėl salos vyko kovos tarp Atėnų ir Megaros.

480 m. pr. m. e. Salamine vyko vienas iš žymiausių Antikos mūšių, kuriame graikai, vadovaujami Temistoklio, nugalėjo Persijos laivyną.

Salaminas taip pat žinomas kaip Ajakso - Homero herojaus, kuris vadovavo salaminiečiams Trojos karo metu - sala.

Garsūs žmonės redaguoti

  • Ajaksas – legendinis Salamino salos karalius, karvedys.
  • Euripidas (480–406 m. pr. m. e.) – senovės graikų dramaturgas, tragikas.

Šaltiniai redaguoti

  1. http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/salaminas_
  2. [1]. Salaminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

Nuorodos redaguoti