Salų koplyčia

koplyčia Lietuvoje

Koordinatės: 55°48′43″š. pl. 25°22′08″r. ilg. / 55.811968°š. pl. 25.368836°r. ilg. / 55.811968; 25.368836

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Salų koplyčia
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Gyvenvietė Salos
Adresas Kaštonų g. 11
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1781 m.

Salų dvaro sodybos komplekso koplyčiakoplyčia, stovinti Rokiškio rajono savivaldybėje, Kamajų seniūnijoje, Salų miestelyje, Salų bažnyčios šventoriuje. Koplyčia pastatyta prie šventoriaus mūrinės tvoros, beveik bažnyčios priekyje, ties jos šiaurės rytiniu kampu. Koplyčia priklauso Salų dvaro sodybos kompleksui, ji yra regioninis architektūros paminklas, 1976 m. įrašytas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 23458).[1] Šiuo metu koplyčia naudojama kaip ūkinis pastatas laikyti įvairiems daiktams.

Salų bažnyčia su šventoriaus koplyčia (fragmentas iš kairės)

IstorijaKeisti

Nedidelę koplyčią Salų bažnyčios šventoriuje 1781 m. pastatė grafas Ignotas Morikonis ir pavadino Jėzaus Kristaus vardu.[2] Dviejų altorių koplyčia buvo dengta šiaudiniu stogu, lubos įrengtos iš lentų, grindys sudėtos iš degtų plytų. 1888 m. kunigų Jono Rugilevičiaus bei Kušleikos rūpesčiu ir grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckos lėšomis buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ją su projektavo austrų architektas Georgas VernerisTirolio. Šalia naujosios šventovės liko stovėti koplyčia.

Senųjų Salų gyventojų koplyčia buvo vadinama „lavonine“, nes čia buvo šarvojami mirusieji.[2] Apie 2000 m. ant koplyčios užvirtęs medis smarkiai sudaužė jos stogą. Kunigas Jonas Skyrelis nutarė nenugriauti kaimo istoriją menančio statinio ir stogą suremontavo.

ArchitektūraKeisti

Koplyčios statinys tradicinės architektūros, iš medinių rąstų, jo tūris - kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto, su trisiene apside. Stogas dvišlaitis, virš apsidės - trišlaitis. Stogo viršūnę vainikuoja geležinis kryžius su ornamentais. Koplyčia yra vienos patalpos su įėjimu iš vakarų pusės. Sienų fasadus paįvairina stačiakampės langų angos su segmentinės formos viršutine dalimi. Sienos ir viršutinis skydas apkalti vertikaliomis medinėmis lentomis su lentjuosčių antdėklais. Pamatas su akmens mūro cokoliu vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Įrengtos stačiakampės dvivėrės durys. Jos medinės, dvisluoksnės, su vienpusiu lentelių apkalimu, rombo ornamentu ir kalvio darbo vinimis. Viduje išlikę perimetru tapytos sienų juostos fragmentai. Yra medinės lentų grindys.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-12-23. 
  2. 2,0 2,1 Medinės koplyčios ir varpinės – neatsiejama sakralinio ansamblio dalis

NuorodosKeisti