Sablatnig

Sablatnig
Originalus pavadinimasSablatnig Flugzeugbau GmbH
PramonėAviacijos pramonė

Oro susiekimas

Automobilių pramonė (nuo 1920 m)
Variklių gamyba
Perėmėjas (-ai)Deutsche Luft Hansa (iš dalies)
Įkurta1915 m
Įkūrėjas (-ai)Dr. Josef Sablatnig
Uždaryta1945 m
Svarbiausi darbuotojaiWilhelm Siegert

„Sablatnig“ buvo Vokietijos lėktuvų gamintojas ir aviakompanija.[1] Orlaivių gamybos įmonė buvo įkurta 1915 m. spalio mėn.,[2] aviakompanija – 1919 m. pradžioje.

IstorijaKeisti

Įmonę įkūrė 1911 m. į Vokietiją persikėles Austrijos-Vengrijos automobilių sporto entuziastas, dvyliktas austras, įgijęs piloto licenciją, vienas pirmųjų naktinių pilotų Dr. Josef Sablatnig.[3] Pirmojo Pasaulinio karo pradžioje jis buvo vienas Vokietijos karinio jūrų laivyno aviacijos kūrėjų. 1915 m. įkurtos „Sablatnig Flugzeugbau GmbH“ pradinis tikslas buvo jūrinių orlaivių gamyba.

 
Sablating P.I. Žurnalas „L’Aerophile“, 1921 m. sausis.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, „Sablatnig“ persitvarkė civilinių orlaivių gamybai, pradėjo teikti keleivių ir pašto pervežimo paslaugas: 1919 m. balandžio 21 d. pradėjo reguliarius reisus į Kopenhagą ir Stokholmą; 1919 m. rugpjūčio mėn. „Sablatnig“ kartu su „Norddeutscher Lloyd“ pasiūlė teikti valstybės subsidijuojamas oro susisiekimo paslaugas tarp Berlyno ir Brėmeno, naudodamas demilitarizuotus buvusius karinius savo gamybos lėktyuvus ir naujai sukurtus komercinius „Sablatnig P.III“ orlaivius.[4] Vėliau "Sablatnig Flugzeugbau GmbH" tapo vienu ir Danijos aviakompanijos „Dansk Luftexpress“ įkūrėjų, pagal konceciją skraidė pašto maršrutu Stokholmas-Geteborgas.

1920 m. įmonė konsultantu nusamdė buvusį Vokietijos imperijos karinių oro pajėgų inspekcijos IdFlieg vadovą Wilhelm Siegert.

Sablatnig P.III“ naudojo ir pirmoji Estijos aviakompanija „Aeronaut“, 1923–1926 m. skraidžiusi į Kauną (Aleksoto aerodromą) ir Klaipėdą (Rumpiškių aerodromą).

1926 m. aviakompnija „Sablatnig“ buvo sujungta su „Junkers Luftverkehr AG“ ir sudarė „Deutsche Luft Hansa“.

Įmonė „Sablatnig“ veiklą tesė ir toliau: trečiame dešimtmetyje kartu su įmone Beuchelt mėgino gaminti automobilius (Sablatnig-Beuchelt), II Pasaulinio karo metu gamino jūrinių katerių variklius.

Įmonės veikla nutrūko iš karto po II pasaulinio karo, jos įkūrėjui Jozefui Sablatnigui žuvus sovietų užimtoje ir pagal pirminę paskirtį naudotoje Buchenvaldo koncetracijos stovykloje.[5]

 
Sablatnig P.III su registracijos numeriu CH-54, Alfred Comte skraiydimo mokykla, Dübendorf aerodromas, prie Ciūricho.

OrlaiviaiKeisti

„Sablatnig“ 1915–1921 m. gamintų orlaivių modeliai
Modelio pavadinimas Pirmas skrydis Pastatytas skaičius Tipas
Sablatnig SF-1 1915 1 Jūrinis žvalgybinis
Sablatnig SF-2 1916 26 Žvalgybinis
Sablatnig SF-5 1917 91 Žvalgybinis
Sablatnig SF-8 1918 3 Žvalgybinis
Sablatnig C.I 1917 2 Žvalgybinis
Sablatnig N.I 1918 1 Bombonešis
Sablatnig P.III 1919 40 Komercinis lėktuvas

ŠaltiniaiKeisti

  1. The Engineering Index. 
  2. Heinz J. Nowarra; Bruce Robertson; Peter G. Cooksley. Marine aircraft of the 1914-1918 War. p. 62. 
  3. Sablatnig, Josef. (PDF; 172 kB), Österreichisches Biographisches Lexikon 1815–1950., http://www.biographien.ac.at/oebl_9/362.pdf
  4. Papers by Command, Volume 9. 
  5. Karl-Dieter Seifert: Sablatnig, Josef. In: Neue Deutsche Biographie (NDB). Band 22, Duncker & Humblot, Berlin 2005, ISBN 3-428-11203-2, S. 321 f. (Digitalisat).