Sabina Guzzanti
| Sabina Guzzanti | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | |
| Gimė | 1963 m. liepos 25 d. Roma |
| Šalis |  Italija
|
| Aktyvumo metai | 1987– |
| Užsiėmimas | aktorė |
Sabina Gucanti (it. Sabina Guzzanti; g. 1963 m. liepos 25 d. Romoje) – italų aktorė, prodiuserė, scenaristė ir dainininkė, savo šalyje geriausiai žinoma dėl politinės satyros.
Biografija redaguoti
Sabina yra vyriausia žinomo italų politikos apžvalgininko ir žurnalisto, buvusio senatoriaus Paolo Guzzanti duktė. Baigusi Dramos studijas Romoje[1], ji debiutavo scenoje komišku intarpu kartu su savo broliu Corrado (jos sesuo Caterina taip pat aktorė).
1987 m. ji nusifilmavo mini seriale „Proffimamente non stop“. Vėliau jos sukurta šalyje žinomos pornografinių filmų aktorės Moana Pozzi parodija sudomino režisierių Giuseppe Bertolucci, kuris pakvietė Sabiną į savo kuriamą filmą „I Cammelli“. Sabina nusifilmavo dar keliuose filmuose ir surengė komedijos gastroles bei vieno aktoriaus pasirodymų „La posta del cuore“ seriją. 1998 m. ji režisavo trumpo metražo juostą „Donna selvaggia“.
2003 m. lapkritį kanale „Rai Tre“ pasirodė pirma ir vienintelė „Raiot“ politinės satyros dalis, kurią Sabina režisavo, parašė scenarijų ir pati vaidino. Po šios laidos ministro pirmininko Silvio Berlusconi teisininkai ėmėsi veiksmų, kad laida daugiau nebūtų transliuojama, o pati Sabina apkaltinta šmeižtu. Vis tik ji sukūrė dar vieną laidą, kuri buvo parodyta nepriklausomų TV tinklų. Sabina taip pat paskelbė, kad originalus laidos įrašas, rodytas „Rai Tre“ kanalu, dingo iš televizijos archyvo.
Protestuodama prieš cenzūrą, 2005 m. ji nufilmavo dokumentinę juostą „Viva Zapatero“, kurioje smerkia saviraiškos laisvės trūkumą Italijoje[2]. Metų pabaigoje Sabinai buvo leista pasirodyti paskutinėje Adriano Celentano vedamos laidos „Rockpolitik“ dalyje, tačiau prodiuseriai jai uždraudė kalbėti apie Berlusconi. Nors po 2006 m. rinkimų šio politiko įtaka televizijoje RAI sumenko, Sabina pareiškė, kad neketina joje grįžti į darbą.
Nuo 2007 m. ji režisavo keletą dokumentinių filmų, tarp kurių „Franca, la prima“, skirtas aktorei Franca Valeri.
2014 m. Sabina TV kanale „La7“ pasirodė su šou „Un, due, tre... Stella!“, taip pat ir teatro scenoje su satyros monologu „Proiezioni dal futuro“.[3]
Filmografija redaguoti
Vaidmenys redaguoti
- I ragazzi di via Panisperna (1988)
- I cammelli (1988)
- Night Club (1989)
- Affetti speciali (1989)
- La cattedra (1991)
- Troppo sole (1994)
- Cuba Libre - Velocipedi ai tropici (1997)
- Donna selvaggia (1998, trumpametražis)
- Bimba - È clonata una stella (2002)
- Viva Zapatero! (2005, dokumentinis)
- Le ragioni dell'aragosta (2007)
- Draquila - L'Italia che trema (2010, dokumentinis)
- Franca, la prima (2011, dokumentinis)
- La trattativa (2014, dokumentinis )
- Spin Time - Che fatica la democrazia! (2021, dokumentinis)
Režisūra, scenarijai redaguoti
- Donna selvaggia (1998, trumpametražis) - cortometraggio
- Bimba - È clonata una stella (2002)
- Viva Zapatero! (2005, dokumentinis)
- Le ragioni dell'aragosta (2007)
- Draquila - L'Italia che trema (2010, dokumentinis)
- Franca, la prima (2011, dokumentinis)
- La trattativa (2014, dokumentinis)
- Spin Time - Che fatica la democrazia! (2021, dokumentinis)
Pagrindiniai apdovanojimai redaguoti
- Europos kino apdovanojimas (nominacija) – geriausias dokumentinis filmas (2005)
- Ciak d'oro (nominacija) – geriausia antrojo plano aktorė (1989)
- Goldel Graals (nominacija) – geriausia komedijos režisierė (2008)
- Nastro d'argento – geriausias dokumentinis filmas (2006)
- Nastro d'argento (nominacija) – geriausia aktorė (1995), geriausias dokumentinis filmas (2010)
- Sundance kino festivalis (nominacija) – didysis žiuri prizas (2006)
- Venecijos kino festivalis – Brian apdovanojimas (2007)
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Biography Archyvuota kopija 2006-05-15 iš Wayback Machine projekto. on Leonardo.it
- ↑ Bradshaw, Peter (21 July 2006). „Viva Zapatero!“. the Guardian. Nuoroda tikrinta 2018-01-23.
- ↑ „Sabina Guzzanti: "Sul palco per dirvi dal futuro quanto eravamo feroci nel 2015"“. Spettacoli - La Repubblica (italų). 14 October 2015. Nuoroda tikrinta 2018-01-23.