Sabackinė[2][3] (blrs. Сабакінцы; oficialiai Peršamajskas, blrs. Першамайск, rus. Першемайск) – agromiestelis Baltarusijoje, Gardino srityje, 32 km į šiaurę nuo Ščiutino, 6 km nuo sienos su Lietuva. Sabackinės apylinkės centras. Yra Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (1918 m.), XIX a. vidurio cerkvė, paminklas žuvusiems per II pasaulinį karą.

Sabackinė
blrs. Першамайск, rus. Першемайск
Sabackinės cerkvė 1900 m.
Sabackinė
Sabackinė
53°54′29″š. pl. 24°38′46″r. ilg. / 53.908°š. pl. 24.646°r. ilg. / 53.908; 24.646 (Sabackinė)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Ščiutino rajonas
Kaimiškoji apylinkė Sabackinės kaimiškoji apylinkė
Gyventojų (2019[1]) 290

Istorija

redaguoti

LDK laikais Sabackinėje stovėjo dvaras (šaltiniuose minimas nuo 1540 m.), prie jo įsikūrė miestelis. 1676 m. karalius Jonas Sobieskis Sabackinei suteikė Magdeburgo teises. Jas 1755 m. patvirtino Augustas III. Kaimas garsėjo stebuklingu Švč. Marijos paveikslu. 1705 m. prie šio paveikslo meldėsi karalius Stanislovas Leščinskis ir paaukojo sidabrinę širdį.

XIX a. antroje pusėje Sabackinėje veikė pradžios mokykla, 1886 m. joje buvo 41 mokinys.[4] Kaimas buvo Pokrovų valsčiaus ir seniūnijos centras.[5]

XX a. tarpukariu priklausė Lenkijai, buvo valsčiaus centras Lydos apskrityje. 1921 m. gyveno 276 gyventojai.[6] 1939 m. Sabackinė tapo Baltarusijos dalimi, apylinkės centru. 1954 m. pervadinta į Peršamaiskają (Першамайская), 2011 m. – į Peršamaiską.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласцьpop-stat.mashke.org.
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
  4. Sabackinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 329 psl.
  5. Sobakińce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 939 psl. (lenk.)
  6. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych., t. T. 5, województwo białostockie, 1924, s. 31.