Lockheed SR-71 Blackbird

(Nukreipta iš puslapio SR-71 Blackbird)
Lockheed SR-71
Mokomasis „Lockheed SR-71B“ variantas
Tipas žvalgybos lėktuvas
Gamintojas Lockheed
Kūrėjas Clarence „Kelly“ Johnson
Pirmas skrydis 1964 m. gruodžio 22 d.
Pradėtas naudoti 1966
Baigtas naudoti 1998 JAV karinės oro pajėgos, 1999 NASA
Būsena nebenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai JAV karinės oro pajėgos, NASA
Pagaminta vnt. 32

Lockheed SR-71, neoficialiai vadinamas Blackbird (angl. Blackbird, juodasis strazdas) – ilgų atstumų, ypač greitas JAV žvalgybinis lėktuvas.

„SR-71“ pasiekia daugiau nei tris kartus didesnį nei garso greitį ore. Skrydis iš Niujorko į Londoną trukdavo apie 1 valandą 54 minutes. Keleiviniam viršgarsiniam „Concorde“ reikėdavo 3 valandų ir 20 minučių, o įprastiniam lėktuvui reikia apie šešių.

Istorija

redaguoti

Stengtasi padaryti lėktuvą nematomą radarų ekranuose, tačiau tai pavyko tik iš dalies. Žvalgomos šalies radarai šiuos lėktuvus dažnai pamatydavo, ir jie ne kartą buvo atakuoti priešlėktuvinėmis raketomis, tačiau dėl didelio „SR-71“ greičio numušti nė vieno nėra pavykę. Iš viso yra sudužę 12 tokių lėktuvų, nei vienas kovos aplinkybėmis.[1] Vietnamo kare į „SR-71“ buvo paleista apie 800 priešlėktuvinių raketų, tačiau, per savo operatyvinės veiklos laikotarpį, nei vienas lėktuvas nebuvo numuštas.[2]

„SR-71“ nutūpus, kurį laiką niekas negalėdavo prie jo prieiti, nes korpusas nuo trinties į orą būdavo įkaitęs iki apie 300 °C. Aviacijoje naudojami aliuminio lydiniai tokioje temperatūroje nebeatsparūs, todėl korpusas buvo pagamintas iš titano. Titaną šiam lėktuvui pačiame Šaltojo karo įkarštyje „Lockheed Martin" pavyko įsigyti iš Sovietų Sąjungos. JAV pavyko išsaugoti karines paslaptis, taip niekam ir nesužinant, kam panaudojamas nupirktas metalas.

Dėl šiluminio plėtimosi lėktuvas tapdavo sandarus tik įkaitęs ir šalti bakai leisdavo kurą. Todėl lėktuvas pakildavo su nedideliu kuro kiekiu, „apšildavo“ ore, skrydžio metu prisipildydavo degalų ir jau tada skrisdavo į žvalgybą. „SR-71“ misijos buvo tokios slaptos, jog dauguma jų metu surinktų duomenų iki šiol neatskleidžiami.

„SR-71“ naudojo specialius degalus „JP-7", kurie taip pat buvo naudojami kaip šaldymo agentas - cirkuliuodami korpuso aušinimo sistemoje jie buvo naudojami aušinti lėktuvą. Siekiant saugumo, buvo sukurti itin sunkiai užsiliepsnojantys degalai, kurių beveik neįmanoma padegti ne lėktuvo variklyje. Šių degalų savikaina prilygo parduotuvėje parduodamo škotiško viskio kainai ir prisidėdavo prie nemažų (24 000–27 000 JAV dolerių per valandą) jo eksploatavimo sąnaudų.

 
Lockheed SR-71 Blackbird Daksfordo aviacijos muziejuje (Jungtinė Karalystė)

Lėktuve buvo naudojami sudėtingos konstrukcijos varikliai, kurių darbas iš pradžių buvo valdomas analoginiais kompiuteriais. Šie kompiuteriai ne visada susidorodavo su užduotimi – pasitaikydavo, jog variklis ore užgesdavo, smarkiai sumėtydamas lėktuvą. Vėliau buvo įrengti skaitmeniniai kompiuteriai, kurie užtikrino patikimesnį variklių darbą.

Pamažu susikūrė šiuo lėktuvu besidominčių entuziastų misticizmo ir garbinimo kultas, daugiausia sąlygotas neįprasto jo vaizdo, įspūdingų galimybių ir jį supančios slaptumo skraistės. Plito kalbos, jog tikros „SR-71“ galimybės daug didesnės nei realiai skelbiamos ir niekada nebuvo iš tiesų atskleistos. Pagal viešai skelbimamus duomenis, didžiausias greitis, kuris buvo pasiektas su šiais varikliais, siekė 3,44 Macho. Tačiau pilotai pasakoja, kad yra pasiekę net 3,5 Macho greitį[3]. Lėktuvas galėdavo pakilti iki maždaug 25,9 km aukščio.

Formaliai lėktuvų naudojimas JAV karinėse oro pajėgose buvo nutrauktas 1990 m., o iki 1999 m. keli lėktuvai buvo perduoti NASA, tyrimų tikslams, žvalgybą tęsiant tik iš dirbtinių palydovų. Tačiau tai, kad šie lėktuvai keliskart trumpam buvo grąžinti į rikiuotę ir po to vėl perkelti saugojimui bei tai, kad ilgai ir sėkmingai dirbę, jie oficialiai nebuvo niekuo pakeisti, sukėlė mitą, jog JAV turi ir naudoja kitos kartos maždaug penkis kartus už garsą greitesnius žvalgybinius lėktuvus. Ganduose minimas ir jų kodinis pavadinimas („Aurora“).

XXI a pradžioje Lockheed Martin padalinys "Skunk Works" yra patvirtinęs, kad kuria naują bepilotį lėktuvą "SR-72", kuris galėtų pasiekti iki 6,0 Machų greitį.

Aviakatastrofos ir eksponavimas

redaguoti
SR-71 Blackbird sąrašas
JAV KOP numeris Modelis Eksponavimo vieta arba likimas
61-7950 SR-71A Sudužo 1967 m. sausio 10 d.
61-7951 SR-71A Pima Air & Space Museum (Davis-Monthan KOP bazė), Tuksonas, Arizonas valstija. Paskolintas NASA, Nr. "YF-12C #06937".
61-7952 SR-71A Sudužo 1966 m. sausio 25 d. skrisdamas 3 Machų greičiu.
61-7953 SR-71A Sudužo 1969 m. gruodžio 18 d.
61-7954 SR-71A Sudužo 1969 m. balandžio 11 d.
61-7955 SR-71A Air Force Flight Test Center Museum, Edwards KOP bazė, Kalifornijos valstija
61-7956 SR-71B Air Zoo muziejus, Kalamazoo, Mičigano valstija (NASA831)
61-7957 SR-71B Sudužo 1968 m. vasario 11 d.
61-7958 SR-71A Aviacijos muziejus, Robins KOP bazė, Warner Robins, Džordžijos valstija
61-7959 SR-71A KOP ginkluotės muziejus, Eglin KOP bazė, Floridos valstija
61-7960 SR-71A Castle aviacijos muziejus, Atwater, Kalifornijos vasltija
61-7961 SR-71A Cosmosphere muzijejus, Hutchinson, Kanzaso valstija
61-7962 SR-71A Daksfordo aviacijos muziejus, Jungtinė Karalystė
61-7963 SR-71A Beale KOP bazė, Marysville, Kalifornija
61-7964 SR-71A Strategic Air Command & Aerospace Museum, Ashland, Nebraskos valstija
61-7965 SR-71A Sudužo 1967 m. spalio 25 d.
61-7966 SR-71A Sudužo 1967 m. balandžio 13 d.
61-7967 SR-71A Barksdale KOP bazė, Bossier City, Luizianos valstija
61-7968 SR-71A Virdžinijos mokslo muziejus, Ričmondas, Virdžinijos valstija
61-7969 SR-71A Sudužo 1970 m. gegužės 10 d.
61-7970 SR-71A Sudužo 1970 m. birželio 10 d.
61-7971 SR-71A Evergreen aviacijso muziejus, McMinnville, Oregono valstija
61-7972 SR-71A Smitsono instituto Steven F. Udvar-Hazy centras, Vašingtono Daleso tarptautinis oro uostas, Chantilly, Virdžinija
61-7973 SR-71A Blackbird Airpark, Palmdeilas, Kalifornija
61-7974 SR-71A Sudužo 1989 m. balandžio 21 d.
61-7975 SR-71A March Field Air Museum, March KOP bazė, Riverside, Kalifornija
61-7976 SR-71A National Museum of the United States Air Force, Wright-Patterson KOP bazė, Deitonas, Ohajo valstija
61-7977 SR-71A Sudužo 1968 m. spalio 10 d. Kabina eksponuojama Sietlo skrydžio muziejuje.
61-7978 SR-71A Sudužo 1972 m. liepos 20 d.
61-7979 SR-71A Lackland KOP bazė, San Antonio, Teksaso valstija
61-7980 SR-71A Armstrong Flight Research Center, Edwards KOP bazė, Kalifornija
61-7981 SR-71C Hill Aerospace Museum, Hill KOP bazė, Ogden, Jutos valstija (buvęs YF-12A 60-6934)

Charakteristikos

redaguoti
 
 
NASA naudotas „Lockheed SR-71B“.
Tipas
Ekipažas 2
Keleivinės vietos
Ilgis 32,74 m
Aukštis 5,64 m
Sparnų ilgis 16,94 m
Sparnų tipas deltinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 170 m²
Tuščioji masė 25 000-27 000 kg (priklausomai nuo įrangos krovinio)
Pilnoji masė 77 000 kg
Maksimali masė 78 000 kg
Variklis (-iai) Pratt & Whitney J58-1 turboreaktyvinis (2)
Traukos jėga 33,1 kN
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 3 530 km/h (3,3 Macho 24 000 m aukštyje)
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 25 900 m
Skrydžio nuotolis 5 925 km
Kovinis skrydžio nuotolis 5 400 km
Kilimo greitis 60 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė




Išnašos

redaguoti
  1. Prarasti Lockheed SR-71 (angl.)
  2. Little, Richard (22 September 2015). „Bye Bye U-2: CIA Legend Allen Predicts End Of Manned Reconnaissance“. Breaking Defense. Nuoroda tikrinta 29 May 2017.
  3. Brian Shul, The Untouchables, 1993

Nuorodos

redaguoti