Atverti pagrindinį meniu

Sąrašas:Naminių gyvūnų lietuviškos veislės

Sąraše pateiktos išlikusios senosios, tradicinės ir naujos gyvūnų - gyvulių, naminių paukščių, naminių bičių veislės išvestos Lietuvoje.

Į sąrašą neįtraukta škudžių arba skudžių - naminių avių veislė. Jų kilmė yra diskutuotina ir reikalingi papildomi tyrinėjimai. Iki Antrojo pasaulinio karo šių avių buvo randama Vokietijoje, ypač Rytprūsiuose, Lietuvoje, šiaurės rytų Lenkijos Nizina Podlaska regione[1]. Dalies tyrinėtojų manoma, kad tai labai sena baltiška naminių avių veislė, nuo seno auginta Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Danijoje škudžių veislės avys yra pristatomos kaip senosios vikingų avys, tačiau jos nėra pripažįstamos Danijos vietinėmis avimis. Vokietijoje škudės pripažintos vietine veisle.

Lietuvos tradicinė veislė Porūšis ar rūšis lietuviškai ir lotyniškai Veislės laukinis protėvis Kiti duomenys ir ūkinė vertė Tradicinės veislės populiacijos gausa ir grėsmės jų genofondo išlikimui Priemonės tradicinės veislės genofondo išsaugojimui
Lietuvos jojamieji Naminis arklys (Equus ferus caballus) Tarpanas (Equus ferus ferus) 2018 m. duomenimis, tai jauniausia Lietuvos žirgų veislė. Oficialiai savarankiška veisle buvo pripažinti 2017 m.[2] - - -
Lietuvos sunkieji arkliai Naminis arklys (Equus ferus caballus) Tarpanas (Equus ferus ferus) - - - -
Stambieji žemaitukai Naminis arklys (Equus ferus caballus) Tarpanas (Equus ferus ferus) Jų aukštis ties gogu: 148-154cm, krūtinės apimtis: 181-187cm, vidutinis svoris: 500-550kg, plaštakos apimtis:19,3-20,5cm. Universalūs važiuojamieji arkliai - tinkami darbui su svoriu bei važiavimu risčia. Yra įtraukti į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką, taip pat į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės katalogą ir pripažinti nykstančiais. -
Žemaitukai Naminis arklys (Equus ferus caballus) Tarpanas (Equus ferus ferus) - Labai reti. 2003 spalio 1 d. Lietuvoje buvo 154 žemaitukų veislės arkliai -
Lietuvos šėmieji galvijai Naminis jautis (Bos primigenius taurus) Tauras (Bos primigenius) Suaugusių Lietuvos šėmų karvių aukštis ties ketera: 123-136 cm, masė: 400-550 kg ir daugiau. Suaugę buliai sveria 950-1000 kg. Iš Lietuvos šėmų karvių vidutiniškai yra primelžiama 4500 kg 4,35% riebumo ir 3,26% baltymingumo pieno. [3] Išlikę ~1400 šių galvijų. Dėl ilgalaikio stichiško gerinimo įvairių juodmargių bei žalmargių veislių buliais, dėl masiško brokavimo iš didelių ūkių bankų, dėl netinkamos spalvos, neatsižvelgiant į produktyvumą, ir dėl daugelio kitų ekonominių veiksnių, ši lietuviška sena tradicinė veislė dabar atsidūrė ant išnykimo ribos. -
Lietuvos žalieji galvijai Naminis jautis (Bos primigenius taurus) Tauras (Bos primigenius) - - -
Lietuvos juodmargiai galvijai Naminis jautis (Bos primigenius taurus) Tauras (Bos primigenius) - - -
Lietuvos baltnugariai galvijai Naminis jautis (Bos primigenius taurus) Tauras (Bos primigenius) - - -
Lietuvos vietinės pieninės ožkos Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) Bezoarinis ožys (Capra aegagrus) Lietuvos vietinės ožkos sveria 35–45 kg. Veda po 2–3 ožkiukus. Duoda 1–3 kg pieno. Nereiklios ir atsparios, gerai prisitaiko prie laikymo sąlygų. Dėl Lietuvoje pradėto užsieninių veislių ožių įvežimas ir vietinių ožkų gerinimo Zaaneno ir čekų baltaisiais ožiais, iškilo realus, didelis pavojus grynaveislių Lietuvos vietinių pieninių ožkų išnykimui.[4] -
Lietuvos juodgalvės avys Naminė avis (Ovis aries) Muflonas (Ovis orientalis) Vilna: 25–34 mikronų storio, pakankamo tankumo, plaukai baltos, gelsvos spalvos, pilvas apaugęs vilna. Prieaugis per parą: 200–300 g.[5] Šalyje ~4000 (pagal 2013 m.) Lietuvos juodgalvių avių [6]. Lietuvos juodgalvių avių populiacija pakankamai saugi -
Lietuvių šiurkščiavilnės avys Naminė avis (Ovis aries) Muflonas (Ovis orientalis) Pagal produktyvumą - tai mėsos ir vilnos tipo, mažai mėsingos bei riebalų nekaupiančios avys Grėsmingai maža populiacija (~100 avių), labai didelė grėsmė jų genofondo visiškam išnykimui Siekiant išssaugoti vietines lietuvių šiurkščiavilnes avis nuo visiško išnykimo, reikėtų apskaitoje turėti bent 100 ėriavedžių keliose bandose. Vienoje bandoje turėtų būti ne mažiau 4 veisliniai avinai ir 20-40 ėriavedžių.[7]
Lietuvos vietinės kiaulės Naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) Šernas (Sus scrofa) Jos susiformavo lietuvių etninėse žemėse. Kūnas įvairių spalvų – baltos, juodos, rusvos, bet daugiausia deglos. Labai retos - šalyje retai ir negausiai auginamos. Nepaisant Lietuvos gyvulininkystės institute esančio veislyno, joms išlieka realus pavojus išnykimui - vieninteliai bandai gali pakenkti ligos, kitos infekcijos. Populiacija labai negausi. Lietuvos gyvulininkystės institute Lietuvos vietinių kiaulių banda yra vienintelė Lietuvoje ir kartu jų veislynas, kur palaikomas stabilus, bet minimalus 150-200 Lietuvos vietinių kiaulių skaičius.[8]
Lietuvos baltosios kiaulės Naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) Šernas (Sus scrofa) Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjo Lietuvos vietinių kiaulių gerinimas ir kartu tai buvo Lietuvos baltųjų kiaulių veislės formavimosi pradžia. Galutinai kaip veislė pripažinta tik 1967 m. Lietuvoje grynaveislių populiacija labai negausi. Dėl kuilių trūkumo ir bandų pakaitai paliekamų mišrūnių kiaulaičių, grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius XX a. pab. ir XXI a. prdž. ėmė sparčiai mažėti. 2001 metų pradžioje kiaulių veislynuose buvo 1999 grynaveislės paršavedės, iš kurių tik 48 proc. buvo kergiamos su Lietuvos baltųjų kiaulių veislės kuiliais. Buvo nuspręsta Lietuvos baltąsias veisti atviros populiacijos principu išsaugant tik veislės pavadinimą. Tokiu būdu iškilo didelis pavojus šios veislės visiškam išnykimui. Siekiant išsaugoti Lietuvos baltųjų kiaulių grynaveislį tipą, Lietuvos gyvulininkystės institute suformavo pilnos genealoginės struktūros negausią populiacija, bet pavojus išnykimui išliko.[9]
Lietuvių skalikai Naminis šuo (Canis lupus familiaris) Laukinis protėvis tiksliai nenustatytas.
Manoma pilkasis vilkas (Canis lupus) ir
kitos/kitų tikrųjų šunų (Canini) tribos rūšies/rūšių
Patino ūgis ties ketera: 52-60 cm, kalės: 48-55 cm. Patino svoris iki 30 kg, kalės iki 27 kg. Jie aukšto intelekto, draugiški, prieraišūs. Labai aktyvaus temperamento - judrūs, linksmi. Tinkamai tarnybai, bet mažiau apsagai. Jų populiacija Lietuvoje kritinė, didelė grėsmė jų genofondo išnykimui. Priskaičiuojama ~300 šunų. -
Lietuvos vištinės žąsys Naminė žąsis (Anser anser domesticus) Pilkoji žąsis (Anser anser) Lietuvos vištinės žąsys baltų plunksnų ir universalaus produktyvumo tipo – tinka pūkų, mėsos ir kepenų gamybai. Šėrimosi metu galima pešti gyvas. XXI. amžiaus pradžioje, jų populiacijos būklė Lietuvoje laikoma kritine bet palaikomąja. Lietuvos vištinės žąsys individualiai neidentifikuojamos, nevedamos jų kilmės knygos, veisimo planas neparengtas, individuali paukščių produktyvumo kontrolė nevykdoma -
Lietuvos vietinės bitės Naminė bitė (Apis mellifera) ir jos kelios rasės Tamsioji naminė bitė (Apis mellifera mellifera) Lietuvos vietinių bičių populiacija kritinė, jei dar išlikusi. Jei dar išlikusios, gyvena tik keliose šalies vietose: vietinių bičių draustinyje Viešvilėje, Čepkelių rezervate ir Varėnos raj. Matuizų apylinkės miškų apsuptyje.[10] - Siekiant išlaikyti vietinių bičių rasę Lietuvoje, būtina vykdyti jų atranką pagal morfologinius požymius ir biologines savybes bei atsparumą ligoms, gerinant šių bičių produktyvumą ir mažinant spietlumą. Dabartiniu metu Lietuvos žemės instituto bitininkystės skyriuje yra laikoma 44 vietinių bičių šeimos, Tauragės rajone 4 bitininkai mėgėjai bendradarbiaudami su instituto moksliniais darbuotojais laiko 23 grynas bičių šeimas.[11]

Išnykusios lietuviškos gyvūnų veislėsKeisti

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti