Sąrašas:Lietuvos miestai

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2017 m. buvo 103 Lietuvos miestai. Žemiau pateikiami duomenys pagal statistikos departamento duomenis. [1]

Miestas Atstumas iki
sostinės, km [2]
Pirmą kartą paminėta
rašytiniuose šaltiniuose [3]
Gautos miesto
teisės [4]
Apskritis Gyventojų skaičius
(2019 m.)
Akmenė 274 1511 m. 1792 m. Šiaulių 2363
Alytus 101 1377 m. 1581 m. Alytaus 50421
Anykščiai 107 1442 m. 1792 m. Utenos 8632
Ariogala 148 1253 m. 1792 m. Kauno 2773
Baltoji Vokė 35 1950 m. 1958 m. Vilniaus 1052
Birštonas 91 1387 m. 1946 m. Kauno 2369
Biržai 202 XV a. 1589 m. Panevėžio 10300
Daugai 88 XIII–XIV a. 1792 m. Alytaus 980
Druskininkai 127 1635 m. 1946 m. Alytaus 12196
Dūkštas 136 1737 m. 1956 m. Utenos 765
Dusetos 134 1519 m. 1950 m. Utenos 560
Eišiškės 71 1384 m. 1950 m. Vilniaus 3071
Elektrėnai 48 1960 m. 1962 m. Vilniaus 11276
Ežerėlis 127 1918 m. 1956 m. Kauno 1637
Gargždai 292 1253 m. 1792 m. Klaipėdos 13700
Garliava 111 1809 m. 1958 m. Kauno 10067
Gelgaudiškis 178 XV a. pab. 1958 m. Marijampolės 1603
Grigiškės 16 1923 m. 1958 m. Vilniaus 10764
Ignalina 110 1810 m. 1950 m. Utenos 4923
Jieznas 80 1492 m. 1956 m. Kauno 1023
Jonava 102 1740 m. 1924 m. Kauno 26715
Joniškėlis 179 XVII a. vid. 1950 m. Panevėžio 1044
Joniškis 227 1523 m. 1616 m. Šiaulių 8358
Jurbarkas 188 1258 m. 1611 m. Tauragės 9831
Kaišiadorys 71 1782 m. 1946 m. Kauno 7486
Kalvarija 155 1640 m. 1791 m. Marijampolės 3858
Kaunas 102 1361 m. 1408 m. Kauno 286763
Kavarskas 95 XV a. 1956 m. Utenos 528
Kazlų Rūda 136 1737 m. 1950 m. Marijampolės 5666
Kėdainiai 130 1372 m. 1590 m. Kauno 23043
Kelmė 225 1295 m. 1947 m. Šiaulių 7655
Kybartai 178 1561 m. 1924 m. Marijampolės 4575
Klaipėda 311 1252 m. 1257–1258 m. Klaipėdos 147898
Kretinga 314 1253 m. 1609 m. Klaipėdos 16840
Kudirkos Naumiestis 180 1560 m. 1643 m. Marijampolės 1480
Kupiškis 153 1480 m. 1791–1792 m. Panevėžio 6076
Kuršėnai 239 1561–1563 m. 1946 m. Šiaulių 10924
Lazdijai 145 1561 m. 1597 m. Alytaus 3700
Lentvaris 18 1596 m. 1946 m. Vilniaus 10050
Linkuva 199 XIV a. 1950 m. Šiaulių 1277
Marijampolė 138 1667 m. 1792 m. Marijampolės 35253
Mažeikiai 291 XVI a. 1924 m. Telšių 32711
Molėtai 64 1387 m. 1956 m. Utenos 5548
Naujoji Akmenė 269 1952 m. 1952 m. Šiaulių 7266
Nemenčinė 23 1338 m. 1955 m. Vilniaus 4502
Neringa 358 1385 m. 1961 m. Klaipėdos 3464
Obeliai 158 1519 m. 1956 m. Panevėžio 847
Pabradė 48 XV a. 2-oji pusė 1946 m. Vilniaus 5435
Pagėgiai 247 1281 m. 1946 m. Tauragės 1579
Pakruojis 184 1531 m. 1950 m. Šiaulių 4407
Palanga 326 1253 m. 1791–1792 m. Klaipėdos 15666
Pandėlys 181 1591 m. 1956 m. Panevėžio 752
Panemunė 246 XIX a. 1968 m. Tauragės 210
Panevėžys 136 1503 m. 1791–1792 m. Panevėžio 87148
Pasvalys 182 XIII a. pab. 1946 m. Panevėžio 6490
Plungė 287 1567 m. 1792 m. Telšių 16945
Priekulė 307 XVI a. 1-oji pusė 1946 m. Klaipėdos 1246
Prienai 101 1502 m. 1791 m. Kauno 8516
Radviliškis 191 XVI a. pr. 1924–1926 m. Šiaulių 15183
Ramygala 146 XIII a. 1956 m. Panevėžio 1415
Raseiniai 178 1253 m. 1792 m. Kauno 9784
Rietavas 263 1253 m. 1792 m. Telšių 3207
Rokiškis 155 1499 m. 1924 m. Panevėžio 11993
Rūdiškės 41 1774 m. 1958 m. Vilniaus 2030
Salantai 311 1556 m. 1950 m. Klaipėdos 1360
Seda 304 XVI a. pr. 1950 m. Telšių 953
Simnas 128 1382 m. 1626 m. Alytaus 1269
Skaudvilė 212 1760 m. 1950 m. Tauragės 1453
Skuodas 337 1253 m. 1572 m. Klaipėdos 5289
Smalininkai 200 XV a. pab. 1946 m. Tauragės 446
Subačius 165 1873 m. 1958 m. Panevėžio 892
Šakiai 164 1599 m. XIX a. 1-oji pusė Marijampolės 5003
Šalčininkai 46 1311 m. 1956 m. Vilniaus 6753
Šeduva 176 XVI a. pr. 1654 m. Šiaulių 2541
Šiauliai 213 1236 m. 1713 m. Šiaulių 100119
Šilalė 245 XVI a. pr. 1952 m. Tauragės 4728
Šilutė 286 1511 m. 1941 m. Klaipėdos 15109
Širvintos 51 XIV–XV a. 1950 m. Vilniaus 5584
Švenčionėliai 97 1861 m. 1939 m. Vilniaus 4856
Švenčionys 84 XIII–XIV a. 1800 m. Vilniaus 4139
Tauragė 230 1499 m. 1924 m. Tauragės 21685
Telšiai 285 1450 m. 1791 m. Telšių 21548
Tytuvėnai 203 XV a. pab. 1956 m. Šiaulių 1889
Trakai 27 XIII–XIV a. XIV a. pab. – XV a. pr. Vilniaus 4238
Troškūnai 126 1506 m. 1956 m. Utenos 372
Ukmergė 72 XIII–XIV a. 1792 m. Vilniaus 20391
Utena 96 1261 m. 1924–1926 m. Utenos 25496
Užventis 249 1527 m. 1956 m. Šiaulių 649
Vabalninkas 176 1554 m. 1795 m. Panevėžio 875
Varėna 84 1413 m. 1946 m. Alytaus 7987
Varniai 253 1314 m. 1417 m. Telšių 995
Veisiejai 139 1501 m. 1956 m. Alytaus 1211
Venta 268 1966 m. 1978 m. Šiaulių 2213
Viekšniai 280 1253 m. 1725 m. Telšių 1670
Vievis 37 1522 m. 1950 m. Vilniaus 4508
Vilkaviškis 161 XVI a. pr. 1660 m. Marijampolės 9621
Vilkija 131 1364 m. 1792 m. Kauno 1898
Vilnius 0 1323 m. 1387 m. Vilniaus 557440
Virbalis 174 1536 m. 1593 m. Marijampolės 885
Visaginas 152 1975 m. 1977 m. Utenos 18185
Zarasai 145 XV a. 1843 m. Utenos 6140
Žagarė 259 1253 m. 1924 m. Šiaulių 1366
Žiežmariai 63 1348 m. 1792 m. Kauno 3214

Kiti miestų duomenys redaguoti

  1. Vilnius – 550 834 gyv.
  2. Kaunas – 289 364 gyv.
  3. Klaipėda – 149 116 gyv.
  4. Šiauliai – 101 511 gyv.
  5. Panevėžys – 85 885 gyv.
  6. Alytus – 49 895 gyv.
  7. Marijampolė – 34 975 gyv.
  8. Mažeikiai – 32 470 gyv.
  9. Jonava – 26 423 gyv.
  10. Utena – 25 397 gyv.
  1. Vilnius – 401 km²
  2. Kaunas – 157 km²
  3. Klaipėda – 98 km²
  4. Neringa – 94,4km²
  5. Šiauliai – 88 km²
  6. Palanga – 79 km²
  7. Visaginas – 58 km²
  8. Panevėžys – 52 km²
  9. Alytus – 48 km²
  1. Jonava – 3 201,0 žmonės/km²
  2. Mažeikiai – 2 869,0 žmonės/km²
  3. Kaunas – 2 221,0 žmonės/km²
  4. Marijampolė – 2 203,0 žmonės/km²
  5. Panevėžys – 2 153,0 žmonės/km²
  6. Utena – 2 115,0 žmonės/km²
  7. Klaipėda – 1 864,0 žmonės/km²
  8. Tauragė – 1 752,0 žmonės/km²
  9. Šiauliai – 1 426,0 žmonės/km²
  10. Alytus – 1 392,0 žmonės/km²
  11. Vilnius – 1 369,0 žmonės/km²
  12. Visaginas – 495,3 žmonės/km²
  13. Palanga – 222,9 žmonės/km²
  14. Neringa – 31,5 žmonės/km²

Miestų dydis redaguoti

Pateikiama lentelė apie Lietuvos miestų skaičių pagal gyventojus nuo 1959 iki 2020 metų:[5]

Gyventojų skaičius, tūkst. Miestų skaičius
1959 m. 1970 m. 1979 m. 1989 m. 2001 m. 2020 m.
Iki 2 46 34 24 27 27 32
2–3 21 19 20 18 11 7
3–5 18 22 15 9 8 15
5–10 19 18 21 21 21 22
10–20 7 13 18 21 20 13
20–50 1 4 10 11 13 9
50–100 2 2 1 2 1 1
100–250 2 1 3 2 3 2
250–500 0 2 2 2 1 1
virš 500 0 0 0 1 1 1
Iš viso 116 115 114 114 106 103

Istorija redaguoti

XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos miestai priklausomai nuo dydžio ir administracinio statuso priskirti I arba II eilės miestams:

  • I eilės (4 miestai; apskrities miestai) – apskričių centrai, turintys > 10.000 gyventojų;
  • II eilės (22 miestai; valsčiaus miestai) – valsčių centrai, turintys > 3000 gyventojų, ir apskričių centrai, turintys < 10.000 gyventojų.

1931 m. gegužės 2 d. priimtas savivaldos įstatymas. Pagal jį miestai perskirstyti:

1939 m. Lietuvoje buvo 55 miestai ir miesteliai. 1941 m. sausio 1 d. buvo 37 miestai, iš jų 4 respublikinio pavaldumo (Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius). 1946 m. rugpjūčio 3 d. priimtas įsakas dėl LSSR gyvenamųjų vietų klasifikavimo įvardijos tokias miesto gyvenvietes:

1951 m. sausio 1 d. buvo 70 miestų, tarp jų 5 srities pavaldumo ir 65 rajoninio pavaldumo. 1953 m. panaikinus sritis, srities pavaldumo miestai tapo respublikinio pavaldumo. 1959 m. sausio 1 d. buvo 88 miestai (7 respublikinio ir 81 rajoninio pavaldumo), 1980 m. sausio 1 d. – jau 92 miestai (11 respublikinio pavaldumo – Alytus, Birštonas, Druskininkai, Kapsukas, Kaunas, Klaipėda, Neringa, Palanga, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius – ir 81 rajoninio pavaldumo).

1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir po to 1994 m. įvykus administracinei teritorinei reformai – 10 miestų tapo apskričių,[6] 55 – rajonų ir miestų savivaldybių centrais (Alytus, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius buvo ir miesto, ir savivaldybės centrai).

Žemėlapis redaguoti

 

Taip pat skaityti redaguoti

Šaltiniai ir literatūra redaguoti

  1. Lietuvos Statistikos departamentas http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010210&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3239&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=
  2. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys.
  3. Lietuvos istorijos instituto duomenys.
  4. Lietuvos istorijos instituto duomenys.
  5. Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 162.
  6. Lietuvos miestai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-11.

Nuorodos redaguoti