Sąrašas:Lietuvos kariuomenės mūšiai

Oficialios Lietuvos valstybės karinės pajėgos dalyvavo daugelyje mūšių, čia renkamas išsamus oficialiai registruotų karinių susidūrimų ir operacijų sąrašas. Chronologiškai įvykiai skirstomi į:

• mūšius,
• žygius,
• tvirtovių, miestų ar kitų objektų apgultis, šturmus ar gynybą (pagal Lietuvos rolę),
• pajėgų susibūrimus (sukilimai, bajorų konfederacijos, rokošai),
• taikos arba paliaubų sutartis,
• taikos palaikymo misijas,
• kitas karines operacijas ir misijas.

LDK kariuomenės mūšiai

Ankstyvieji karai prieš kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus, Lenkiją ir kitas slavų žemes, totorius

• 1219 m. – Lietuvos-Voluinės taikos sutartis

Karai prieš Kalavijuočių ordiną (iki 1237 m.)

• 1204 m. – Rygos mūšis
• 1236 m. rugsėjo 22 d. – Saulės mūšis

Karai prieš Livonijos ordiną (po 1237 m.)

• 1244 m. – Embutės mūšis
• 1257 m. – Klaipėdos mūšis (1257)
• 1259 m. – Skuodo mūšis
• 1260 m. liepos 13 d. – Durbės mūšis
• 1270 m. vasario 16 d. – Karusės ledo mūšis
• 1279 m. kovo 5 d. – Aizkrauklės mūšis
• 1281 m. – Jersikos mūšis
• 1298 m. birželio 1 d. – Turaidos mūšis
• 1323 m. – Klaipėdos mūšis (1323)

1345–1377 m. laikotarpiu Livonijos ordinas surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų derino su Kryžiuočių ordino puolimais, siekdami išskaidyti lietuvių pajėgas.

Karai prieš Kryžiuočių ordiną

• 

  Lietuvių kova prieš kryžiuočius (XIV a. reljefinis paveikslas)

• 1311 m. – Voplaukio mūšis
• 1320 m. liepos 27 d. – Medininkų mūšis
• 1326 m. vasario–kovo mėn. – Brandenburgo žygis
• 1329 m. – Gedimino žygis
• 1329 m. vasario 7 d. – Medvėgalio gynyba
• 1338 m. – Gedimino žygis prieš ordiną, pasibaigęs pralaimėjimu Galialaukių mūšyje (kartais vadinamas Ragainės mūšiu) 1338 m. rugpjūčio 14 d.
• 1345 m. – Algirdo žygis
• 1348 m. vasario 2 d. – Strėvos mūšis
• 1362 m. kovo–balandžio mėn. – Kauno pilies gynyba
• 1369 m. – Algirdo žygis
• 1370 m. vasario 18 d. – Rūdavos mūšis
• 1373 m. – Švitrigailos žygis
• 1375 m. – Kęstučio žygis
• 1375 m. – Andriaus Algirdaičio žygis
• 1376 m. – Kęstučio žygis
• 1377 m. – Kęstučio žygis
• 1398 m. spalio 12 d. – Salyno sutartis
• 1404 m. gegužės 22 d. – Racionžo taika
• 1410 m. liepos 15 d. – Žalgirio mūšis

• 

  Žalgirio mūšis, iš kronikos „en:Berner Schilling“, apie 1480 m.

• 

  Žalgirio mūšis, iš kronikos „en:Luzerner Schilling“, apie 1515 m.

• 1410 m. liepos 18 – rugsėjo 19 d. – Marienburgo apgultis
• 1411 m. vasario 1 d. – Torūnės taika
• 1422 m. rugsėjo 27 d. – Melno taika

Karai prieš totorius

• 1258–1260 m. – Burundajaus žygis
• 1275 m. – Jagurčino žygis
• 1278–1279 m. – Mamšėjaus žygis
• 1282 m. – Totorių žygis
• 1289 m. – Totorių žygis
• 1362 m. ruduo – Mėlynųjų Vandenų mūšis
  Algirdo vadovaujama LDK kariuomenė sumušė totorius ir užėmė Podolę bei Kijevą.
• 1399 m. rugpjūčio 12 d. – Vorsklos mūšis

Karai prieš slavus

• 1284 m. – Gardino mūšis
• 1294 m. birželio 10 d. – Trojanovo mūšis
  Lietuviai, vadovaujami Vytenio, sumušė Kujavijos lenkus.
• 1321 arba 1325 m. – Irpenės mūšis, vėliau sekęs Kijevo puolimas ir užėmimas.
• 1328 m. – Gardino puolimas

Žygiai į Maskvą

• 

  Dmitrijus Ivanovietis siunčia laiškus kviesdamas pagalbą prieš Algirdą, „Iliustruotasis metraščių sąvadas“

• 

  Algirdas pasitraukia nuo Maskvos, „Iliustruotasis metraščių sąvadas“

• 1368 m. – pirmasis Algirdo žygis į Maskvą
• 1370 m. – antrasis Algirdo žygis į Maskvą
• 1372 m. – trečiasis Algirdo žygis į Maskvą, po kurio sudaryta Liubutsko taikos sutartis

Karas prieš Lenkiją dėl Haličo-Voluinės paveldėjimo 1340–1392

1340 m. mirus Haličo-Volynės kunigaikščiui Jurijui Boleslovui Traideniui, teises į paveldėjimą pareiškė LDK remiamas Liubartas ir Lenkijos karalius Kazimieras III.

• 1344 m. – Taikos sutartis tarp Lenkijos ir LDK.
• 1349 m. – Kazimiero žygis
  Pasinaudojęs LDK pralaimėjimu Strėvos mūšyje Lenkijos karalius Kazimieras užėmė didžiąją dalį LDK kontroliuotų valdų Voluinėje.
• 1350 m. – Kęstutis ir Liubartas su Maskvos kunigaikščio pagalba atsiėmė valdytas teritorijas, pasirašė naują Taikos sutartį.
• 1355 m. birželio 24 m. – Trečioji Taikos sutartis tarp Lenkijos ir LDK.
• 1385 m. – Krėvos sutartimi iš dalies buvo baigti teritoriniai ginčai.

Pilietiniai karai dėl LDK sosto

Karas tarp Jogailos ir Kęstučio/Vytauto

• 1380 m. gegužės 31 d. – Dovydiškių sutartis
  Jogailos slapta su Vokiečių ordinu sudaryta sutartis, kuria Jogaila įsipareigojo neremti Kęstučio, jeigu šį pultų ordinas.
• 1381 m. – Vilniaus užėmimas
  Kęstutis, sužinojęs apie Jogailos sutartį su ordinu, užpuolė Vilnių, užėmė sostą, Jogailai paliko Krėvą ir Vitebską.
• 1381 m. birželio 12 – Vilniaus užėmimas
  Jogailos vadovaujama pusė užėmė sostinę, apgulė Kęstutį Trakuose.
• 1382 m. liepos 6 d. – Bražuolės sutartis
  Jogailos ir Vokiečių ordino sutartis, iš esmės pratęsianti 1380 m. sutarties sąlygas iki 1382 m. rugsėjo 8 d.
• 1382 m. spalio 31 – Dubysos sutartis
  Sutarties, kuri turėjo būti pasirašyta 1383 m. liepos 19 d., projektas. Pagal ją ordinui būtų atitekę žemės iki Dubysos.
• 1392 m. rugpjūčio 4 d. – Astravos sutartis
  Jogailos ir Vytauto sutartis, kuria pastarajam buvo grąžinta Trakų kunigaikštystė ir kitos tėvonijos žemės
• 1394 m. – Rudaminos mūšis
  Vytautas pralaimėjo kryžiuočiams
• 1401 m. – Vilniaus-Radomo sutartis
  Vytauto, LDK ir Lenkijos bajorų aktai, kuriais buvo nustatytas teisinis Vytauto kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio statusas.

XIV-XV a. freska Strasbūro protestantų bažnyčioje, vaizduojanti kryžiaus link žygiuojančias 15 Europos valstybių

Karas tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio 1432–1435 m.

• 1432 m. gruodžio 8 d. – Ašmenos mūšis
• 1435 m. rugsėjo 1 d. – Pabaisko mūšis
  Lenkijos remiamas Žygimantas Kęstutaitis įveikė Livonijos ordino remiamą savo varžovą Švitrigailą.
• 1435 m. gruodžio 31 d. – Brastos taika

Karas prieš Mazoviją 1444 m.

• 1444 m. – Jono Goštauto iniciatyva LDK kariavo prieš Lenkiją dėl dalies Palenkės – siekta atsiimti šios užimtą Vakarų Voluinę.

Sutartis su Maskva 1449 m.

• 1445 m. – Suchodrevo mūšis
• 1449 m. rugpjūčio 31 d. – LDK ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarė Amžinosios taikos sutartį, jos sąlygas 1494 m. Aleksandro pasiuntiniai siūlė Ivanui III kaip naujos sutarties pagrindą.

Pasienio konfliktai su Maskva 1487–1494

• 1494 m. vasario 5 d. – Amžinoji taika
  Užbaigė karinį konfliktą, Aleksandras 1495 m. vasario mėn. vedė Ivano III dukterį Eleną, LDK Maskvai užleido Viazmos kunigaikštystę ir šiaurinę Okos aukštupio srities dalį (Vorotinską, Beliovą, Kozelską, Odojevą).

Karas prieš Maskvą 1500–1503 m.

• 1499 m. liepos 24 d. – Gorodelsko unija
  Tarp Lenkijos ir LDK.
• 1500 m. liepos 14 d. – Vedrošos mūšis
• 1501 m. pavasario pab. ar vasaros pr. – LDK ir Aukso Ordos sutartis
  Prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos sąjungininką Krymo chanatą nukreipta karinio bendradarbiavimo sutartis neteko reikšmės jau 1502 m. birželį, kai Krymo totoriai netoli Vorsklos upės kone visiškai sunaikino Aukso Ordos karines pajėgas, o netrukus po to galutinai iširo pati Aukso Ordos valstybė.
• 1501 m. birželio 21 d. – Vendeno (Cėsių) sutartis
  LDK ir Livonijos konfederacija sudarė sutartį dėl bendrų veiksmų prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę.
• 1501 m. lapkričio 4 d. – Mstislavlio mūšis
• 1503 m. kovo 25 d. – Paliaubos
  Paliaubos sudarytos 6 metams. LDK neteko Okos ir Dniepro upių aukštupio teritorijų su 19 pasienio miestų, įskaitant Černigovą, Gomelį, Naugardą-Severską ir Brianską. Prarasta 70 valsčių, 22 miestelių ir 13 kaimų – beveik trečdalis teritorijos.

Karai prieš Krymo chanatą

Klecko mūšis

• 1506 m. rugpjūčio 6 d. – Klecko mūšis
  Lietuvos kariuomenė sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. LDK pajėgoms vadovavo Mykolas Glinskis.
• 1511 m. – Rutkų mūšis
  Jurgis Radvila Rutkuose prie Kijevo kartu su Jurgiu Olelkaičiu sumušė totorius, atimdami iš jų visą karo grobį.
• 1512 m. balandžio 28 d. – Lopušnos mūšis
  Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Kameneckio pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę. Lietuvos istorinėje literatūroje šis mūšis paprastai vadinamas Višnioveco mūšiu, nes LDK ir Lenkijos kariuomenės prieš mūšį buvo susitelkusios ties Višnioveco pilimi, už keliolikos km nuo Lopušnos.

Karas prieš Maskvą 1507–1508 m.

• Žygimanto Senojo sutartis su Krymo chanatu prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę
• 1507 m. vasaris – LDK Seimo ultimatumas MDK
• 1507 m. – Mūšis prie Okos
• 1508 m. vasario 2 d. – Glinskio maištas
• 1508 m. liepos 13 d. – Oršos mūšis
• 1508 m. spalio 8 d. – Taikos sutartis

Karas prieš Maskvą 1512–1522 m. (Dešimtmetis karas)

• 

  Nežinomo XVI a. autoriaus kūrinys, rusų-lenkų karas 1514 m.

• 

  Oršos mūšis

• 

  Smolensko apgultis

• 1514 m. rugpjūčio 1 d. – Smolensko netekimas
  Trečią kartą karo metu Maskvai apgulus miestą gynėjai po trijų mėnesių gynybos buvo priversti kapituliuoti.
• 1514 m. rugsėjo 8 d. – Oršos mūšis
  Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Maskvos kariuomenę, vadovaujamą Ivano Čeliadino.
• 1522 m. rugsėjo 14 d. – Paliaubų sutartis
  Nors ir laimėjusi 1514-aisiais Oršos mūšį, tačiau sutartimi atidavė Smolenską Maskvai, paliaubų trukmė – 5 metai.

Kampanija prieš Krymo chanatą

• 1527 m. sausio 27 d. – Olšanicos mūšis
  Konstantinas Ostrogiškis ir jo vadovaujami kunigaikščiai Mykolas Vyšnioveckis ir Andrejus Zbaražskis, sutelkę kariuomenę prie Ostrogo, vijosi totorius ir visiškai juos sumušė ties Olšanica.

Karas prieš Maskvą 1534–1537 m. (Starodubo karas)

Etmonas Jonas Tarnovskis ir į nelaisvę paimtas kunigaikštis Fiodoras Ovčina-Obolenskis Starodubo apgulties metu 1535 m., iš Martyrno Bielskio „Kronika wszystkyego swyata“, 1564 m.

• 1535 m. birželio 30 d. – Starodubo apgultis
  LDK kariuomenė vieną pirmųjų kartų panaudojo sprogstamąsias minas ir taip išsprogdino dalį sienos.
• 1536 m. vasario 27 d. – Sebežo apgultis
  Įgulai kontratakavus kariuomenė pradėjo trauktis Sebežo ežero ledu ir jam įlūžus beveik visa žuvo.
• 1537 m. vasario 18 d. – Maskvos paliaubos
  5 metų karinių veiksmų pertrūkis, nevirtęs nauja taikos sutartimi, tačiau pratęstas 7 metams 1542-aisiais ir vėl taip pat 1549-aisiais.

ATR kariuomenės mūšiai

Šiame sąraše įtraukiami tie ATR kariuomenės veiksmai, kuriuose aktyviai ir ženklia dalimi dalyvavo ir LDK daliniai.

Livonijos karas

• 

  Ivano Rūsčiojo kariai įsiveržia į Lietuvą, „Iliustruotasis metraščių sąvadas“

• 

  1563 m. Maskva šturmuoja Polocką, „Warrhafftige und erschreckliche Zeitung von dem grausamen Feind dem Moskowiter“, Augsburgas, 1563 m.

• 

  LDK apie 1570 m. (Europos žemėlapio dalis)

• 

  Livonijos žemėlapis 1573–1578 m.

• 

  Polocko apgultis 1579 m.

• 1559 m. rugpjūčio 31 d. – Pasvalio sutartis
  Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Žygimantas Augustas pasirašė sutartį, pagal kurią Livonijos ordinas tapo LDK protektoratu.
• 1563 m. – Maskva užėmė Polocką.
• 1564 m. sausio 26 d. – Ulos (arba Časnikų) mūšis
  Lietuvos didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis su ženkliai mažesne kariuomene nugalėjo maskviečius, šių likučiai atsitraukė į Polocką.
• 1566 m. – į Maskvą atvyko LDK pasiuntiniai su siūlymu padalyti Livoniją pagal tuo metu užimtas sritis. Sušaukti bajorai nutarė kariauti iki visiško laimėjimo, įskaitant Rygos paėmimą.
• 1571 m. – pasirašytos 3 metų paliaubos.
• 1578 m. – užimti Cėsys
• 1578 m. spalio 21 d. – Cėsio mūšis
  Sapiega laimėjo prieš maskviečius
• 1579 m. – Steponas Batoras atsiėmė Polocką, nusiaubė Smolensko sritį.
• 1580 m. – užimti Didieji Lukai
• 1581–1582 m. – Pskovo apgultis
• 1582 m. sausio mėn. – nepavykus užimti Pskovo, sudaryta Jam Zapolės taikos sutartis, pagal kurią paliauboms numatytas 10 metų terminas

Karas prieš Švediją 1600–1629 m.

1600–1611 m. kampanija

• 1600 m. spalio 29 d. – Karksės mūšis
• 1600 m. lapkričio 15 d. – Lambažės mūšis
• 1601 m. – Zigmanto Vazos dėdė Karolis Sudermanlandietis įsiveržė į Livoniją
• 1601 m. sausio 7 d. – Kiesio mūšis
• 1601 m. birželio 2 d. – Erglės mūšis
• 1601 m. birželio 23 d. – Koknesės mūšis
• 1601 m. birželio 18 – gruodžio 18 d. – Valmieros apgultis
• 1602 m. kovo 25 – gegužės 17 d. – Fellina apgultis
• 1602 m. birželio 30 d. – Revelio mūšis
• 1602 m. gegužės 31 – rugsėjo 30 d. – Paidės apgultis
• 1603 m. kovo 5 d. – Rakverės mūšis tarp LDK ir Švedijos kariuomenių
• 1604 m. balandžio 25 d. – Paidės mūšis

Salaspilio mūšis, 1605 m.

• 1605 m. rugsėjo 27 d. – Salaspilio mūšis
  Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su nedidele 3 800 karių kariuomene nugalėjo 14 000 švedų armiją ir nutraukė Rygos apgultį.
• 1605 m. – po sėkmingo mūšio sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki 1608 m.
• 1608 m. rugpjūčio mėn. – Daugavgrivos apgultis
• 1609 m. vasario 28 – kovo 2 d. – Piarnu apgultis
• 1609 m. rugsėjo 23–24 d. – Salio jūros mūšis
• 1609 m. spalio 6 d. – Gaujos mūšis

Zebžydovskio (Sandomiro) rokošas 1606–1609 m.

• 

  Sandomiro rokošas, nežinomas XVII a. dailininkas

• 1607 m. birželio 6 d. – Guzovo mūšis, kuriame karaliaus pusė nugalėjo sukilėlius

1617–1618 m. kampanija

• 1617 m. – Švedija užima Dynamunde
• 1617 m. – Švedija užima Piarnu.

1620–1625 m. kampanija

• 1620 m. lapkričio mėn. – pasibaigus paliauboms Švedijos karalius Gustavas II Adolfas po kelių savaičių apgulties užėmė Rygą.
• 1622 m. rugpjūčio 20 d. – Mintaujos paliaubos
  ATR, užsiėmusi karais su Osmanų imperija, pasirašė sau nenaudingas paliaubų sąlygas, kuriomis taika sudaryta iki 1625 m. kovo mėn.

1626–1629 m. kampanija

• 1626 m. sausio 7 – Valmožės mūšis
  Didysis Lietuvos maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pralaimėjo Švedijos karaliui Gustavui II Adolfui.
• 1626 m. gruodžio mėn. – Koknesės mūšis
  LDK pajėgos vėl pralaimėjo švedams, tačiau puolimą sustabdė.
• 1627 m. sausio 19 d. – Baldenmuižės paliaubos
  Separatiškai LDK bajorai sustabdė karo veiksmus prieš Švediją.
• 1629 m. spalio 26 d. – Altmarko paliaubos
  Baigus galioti 1635 m., Vladislovas pareiškė pretenzijas į Švedijos sostą.
• 1635 m. rugsėjo 12 d. – sudarytos Štumsko paliaubos, turėjusios galioti 26 metus, Kristupas Radvila turėjo grąžinti Švedija sėkmingai užimtą Cėsių sritį Livonijoje, Lietuvai liko tik žemės pietinėje Dauguvos upės pusėje.

Karas prieš Maskvą (Sumaištis) 1605–1618 m.

• 

  Klušino mūšis 1610 m.

• 

  Smolensko apgultis 1611 m.

• 

  Medalis, skirtas Smolensko užėmimui 1611 m.

• 1605 m. birželio 20 d. – Lžedimitrijus kartu su lenkų armija įžengia į Maskvą
• 1610 m. birželio 4 d. – Klušino mūšis
  Lenkijos karūnos etmonas Stanislovas Žolkevskis nugalėjo Dmitrijaus Šuiskio (Maskvos) ir Jokūbo Delagardžio (Švedijos) jungtinę kariuomenę.
• 1611 m. birželio mėn. – Smolensko paėmimas
• 1612 m. rugsėjo 1–3 d. – Maskvos mūšis
  Jonas Karolis Chodkevičius bandė prasibrauti iki Kremliuje įsitvirtinusios lenkų įgulos, tačiau nesėkmingai. Po poros mėnesių įgula buvo priversta palikti Kremlių.
• 1612 m. spalio 26 d. – Kremliaus įgulos kapituliacija
• 1618 m. gruodžio 11 d. – Deulino paliaubos
  Didžiausias ATR teritorijos išsiplėtimas – gautas Smolenskas. Taika sudaryta 14,5 metų laikotarpiui.

Karas prieš Osmanų imperiją

• 1621 m. – Chotino mūšis

Smolensko karas 1632–1634 m.

• 1632 m. – Michailas Fiodorovičius paskelbė karą ir patys pasidavė Dorogobužas, Belyj, Naugardas-Severskas.

Smolensko apgultis 1632–1633 m. (Wilhelmas Hondiusas)

• 1633 m. – Maskva apgulė Smolenską, tačiau laiku suskubęs karalius situaciją išgelbėjo.
• 1634 m. – Polianovkos taika, teritoriniai pokyčiai nefiksuoti.

Kazokų sukilimas 1649–1654 m.

Medalis, skirtas Kijevo paėmimui.

• 1648 m. gegužės 15–16 d. – Geltonųjų Vandenų mūšis
• Turovo apgultis
• Mozyriaus apgultis
• Bobruisko apgultis
• 1649 m. rugpjūčio 18 d. – Zborovo sutartis
  Po triuškinančio pralaimėjimo Jonas Kazimieras pripažino Bogdano Chmelnickio sukilimo teisėtumą ir atleido visiems sukilimo dalyviams.
• 1651 m. – Kijevo užėmimas

Tvanas

• Smolensko mūšis
• Staro Bychovco mūšis

Karas prieš Maskvą 1654–1667 m.

Karą 1654 m. gegužės 18 d. pradėjo Maskva, po to, kai baigiant malšinti Chmelnickio sukilimą 1653 m. spalį Maskvoje Žemių suvažiavimas pritarė Bogdano Chmelnickio prašymui kazokus prijungti prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, o šis po Radoje priimto vienbalsio pritarimo 1654 m. sausį Aleksėjaus Michailovičiaus pasiuntiniams prisiekė ištikimybę carui.

• 1654 m. birželio 20 d. – rusai užėmė Mstislavlį
• 1654 m. rugpjūčio 12 d. – Šklovo mūšis
  Jonušas Radvila su 8 000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę ir buvo priverstas trauktis.

Vilniaus aukštutinė pilis 1659 m., Juozas Narūnavičius

• 1654 m. rugpjūčio 24 d. – Šepelevičių mūšis
  Jonušas Radvila su 6 000 karių pralaimėjo maskviečių 15 000 karių armijai, kuriai vadovavo kunigaikštis Aleksejus Trubeckojus. Ankstesnis pralaimėjimas prie Šklovo ir šis prie Šepelevičių lėmė Smolensko įgulos pasidavimą caro armijai.
• 1654 m. rugsėjo 23 d. – Smolensko netekimas
  Įgula be mūšio pasidavė caro armijai.
• 1655 m. vasario 2 d. – Mogiliovo apgultis
  Jonušas Radvila su apytiksliai 15 000 karių armija apgulė 6 000 karių ginamą miestą, tačiau nesėkmingai, gegužės 1 d. apgultį nutraukė.
• 1655 m. rugpjūčio 8 d. – Vilniaus netekimas
  Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę.
• 1656 m. spalio 26 d. – Vilniaus paliaubos
  Karą prieš ATR pradėjus Švedijai, ATR pasiūlė Maskvai paliaubas. Pagal jas abi šalys įsipareigojo kariauti prieš Švediją ir nesudarinėti su ja separatinės taikos.
• 1658 m. – Gadiačių sutartis
  ATR ir Kazokų etmono Ivano Vygovskio sutartis dėl Ukrainos tapimo federacine ATR dalimi.
• 1658 m. spalio 11 d. – Verkių mūšis
  Jungtinės ATR ir kazokų pajėgos pralaimėjo Maskvos kariuomenei.
• 1660 m. birželio 28 d. – Palankos mūšis
• 1660 m. rugsėjo mėn. – Gubarevo mūšis
• 1660 m. – Liubaro mūšis
• 1660 m. – Čiudnovo mūšis
• 1660 m. – Slobodiščės mūšis
• 1661 m. ruduo – Kušlikų kalvų mūšis
• 1661 m. lapkričio mėn. – sėkminga Vilniaus apgulties pabaiga
• 1664 m. – Pirogovo mūšis
• 1667 m. sausio 30 d. – Andrusovo paliaubų sutartis
  1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Rusijai atiteko Smolenskas, Severskas ir rytinė Ukraina (įskaitant Kijevą laikinam valdymui)

1686 m. ATR-Maskvos amžinosios taikos sutartis

• 1686 m. gegužės 6 d. – Amžinosios taikos sutartis
  Maskva išlaikė Kijevą ir kartu prisijungė prie anti-Turkiškosios koalicijos.

Karas prieš Švediją 1655–1660 m.

Kėdainių sutarties originalas

• 1655 m. spalio 20 d. – Kėdainių sutartis
• 1655 m. – Tišoveco konfederacija
• 1656 m. spalio 22 d. – Pilypavo mūšis
• 1656 m. lapkričio 20 d. – Labguvos traktatas
• 1656 m. gruodžio 12 d. – Radnot sutartis
• 1660 m. balandžio 23 d. – Olivos taika

Liubomirskio rokošas 1665–1666 m.

• 1665 m. – Čestochovos mūšis
• 1666 m. – Matvy mūšis
• 1666 m. liepos 31 d. – Legonikų sutartis

Karas prieš Osmanų imperiją 1683–1699 m.

• 1672 m. rugsėjo 26 d. – Kameneco Podolsko kapituliacija
• 1672 m. – Golembo konfederacija
• 1694 m. spalio 6 d. – Ustečko mūšis

Derybos dėl Karlovicų taikos sutarties

• 1699 m. sausio 26 d. – Karlovicų sutartis

Pilietinis karas 1698–1702 m.

• 1700 m. lapkričio mėn. – Valkininkų konfederacija
  Susitelkė prieš Sapiegas nusiteikusi bajorų grupė.
• 1700 m. lapkričio 17 d. – Valkininkų mūšis

Šiaurės karas 1700–1721 m.

Jėkabpilio mūšis, 1704 m.

• 1702 m. liepos 19 d. – Klišovo mūšis
  Švedai nugalėjo lenkus ir saksus
• 1703 m. gegužės 2 d. – Pultusko mūšis
  Dar viena švedų pergalė, švedai kontroliavo visą centrinę Lenkiją su Varšuva, Poznane ir Krokuva.
• 1703 m. – Varšuvos konfederacija
  Augusto II priešininkai 1704 m. pradžioje paskelbė jo detronizaciją
• 1704 m. gegužės mėn. – Sandomiero konfederacija
• 1704 m. Narvos sutartis
  ATR sutarė kartu su Rusija kariauti prieš Švediją, paskelbė jai karą
• 1706 m. sausio 13 d. – Gardino apgultis
  ATR pusę iš dalies atstovavo Sandomiro konfederacijos bajorai, palaikantys Maskvos pusę ir nušalintąjį Lenkijos karalių Augustą.
• 1706 m. – Frauštato mūšis
• 1706 m. spalio 13 d. – Altranštato sutartis

Tarnogrudo konfederacija

• 1715 m. – Tarnogrudo konfederacija
• 1717 m. – Nebylusis Seimas

Karas dėl sosto paveldėjimo 1733–1735 m.

Augusto III įvažiavimas į Varšuvą 1734 m.

• 1738 m. lapkričio 18 d. – Vienos taikos sutartis, kuria Augustas III pripažintas Lenkijos karaliumi, o Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į sostą.

Radomo konfederacija 1767–1768 m.

• 1767 m. birželio 23 d. – konfederacija, suorganizuota Rusijos pasiuntinio Nikolajaus Repnino

Baro konfederacija 1768–1772 m.

Baro konfederatai pagrobia Stanislovą Augustą Poniatovskį 1771 m.

• 1768 m. vasario 29 d. – Baro konfederacijos sudarymas kovai prieš Radomo konfederaciją
• 1771 m. – Stolovičių mūšis
• 1772 m. – Rusijos pajėgos nugalėjo konfederacijas pajėgas, įvyko I ATR padalijimas

Targovicos konfederacija 1792-1793 m.

• 1792 m.gegužės 23 d. − liepos 25 d. – Rusijos kariuomenė (apie 64 tūkst. karių) nugalėjo ATR kariuomenę (apie 45 tūkst. karių). Birželio 14 d. užimtas Vilnius, rugpjūčio pradžioje − Varšuva.
• 1792 m. balandžio 23 d. – sukilėliai užėmė Vilnių
• 1792 m. birželio 25 d. – Vilniaus gynyba
  Rusijos kariuomenė pradėjo aktyvesnį puolimą, nesėkmingai šturmavo Vilnių, tačiau įsiveržė į šiaurės Lietuvą iki Linkmenų.
• 1793 m. – II ATR padalijimas

Targovicos konfederatų korimas Varšuvoje 1794 m.

Tado Kosciuškos sukilimas 1794-1795 m.

• 1794 m. kovo 12 d. – generolas Antoni Madaliński, 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas, atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš Ostrolenkos į Krokuvą, kas sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje
• 1795 m. – III ATR padalijimas

Lietuvos karinių dalinių veiksmai carinės Rusijos okupacijos metu

Napoleono Bonaparto kampanija

Grįžtanti Napoleono armija Vilniaus rotušės aikštėje 1812 m., Jonas Damelis

1831 m. sukilimas

• 1831 m. kovo 25 d. – Raseinių užėmimas
  Vieni pirmųjų susiorganizavo Raseinių bajorai ir užėmė Raseinius.
• 1831 m. balandžio 17–24 d. – Vilniaus apgultis
• 1831 m. balandžio 29 d. – Kėdainių mūšis
• 1831 m. birželis – Panerių kautynės
  Apie 12 600 Antano Gelgaudo vadovaujamų sukilėlių nusileido generalgubernatoriaus siųstai kariuomenei, didelė dalis sukilėlių pasitraukė į Prūsiją.
• 1831 m. – po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti Šiaulius, tačiau irgi nesėkmingai, tada atsitraukė į Kuršėnus, iš kur pasidalino į kelias dalis ir esminio pasipriešinimo nebeliko.

1863 m. sukilimas

1863 m. sukilimo dalgininkai

• 1863 m. gegužės 7–9 d. – Biržų kautynės
  Zigmanto Sierakausko vadovaujami apie 2500 sukilėlių pralaimėjo caro kariuomenės daliniui.

Lietuvos Respublikos kariuomenės mūšiai

Karas prieš bolševikus 1919–1920 m.

Belaisviais tapę sovietų kariai Lietuvoje, iš CD „Lietuvos kariuomenė kovose už nepriklausomybę 1918–1920 m.“

• 1919 m. vasario 8–10 d. – Kėdainių kautynės
• 1919 m. vasario 10–13 d. – Jiezno kautynės
• 1919 m. vasario 15 d. – Alytaus kautynės
• 1919 m. balandžio 8 d. – Vilniaus puolimas
• 1919 m. gegužės 3 d. – Ukmergės užėmimas
• 1919 m. gegužės 18–23 d. – Kurklių-Panevėžio operacija
• 1919 m. gegužės 26 – birželio 3 d. – Kupiškio-Utenos operacija
• 1919 m. birželio mėn. – Vidžemės katilas
• 1919 m. liepos mėn. – Dauguvos operacija
• 1919 m. rugpjūčio 30 d. – Daugpilio puolimas
• 1920 m. liepos 12 d. – Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis
  Sėkmingi nepriklausomos Lietuvos kariuomenės veiksmai neutralizavo bolševikų dalinius, todėl Maskvos vyriausybė nusileido dėl savo reikalavimų.

Karas prieš bermontininkus 1919 m.

• 1919 m. spalio mėn. – Bermontininkų puolimas
• 1919 m. lapkričio 21–22 d. – Radviliškio mūšis
  Lietuvos kariuomenės laimėtas mūšis prieš bermontininkus.

Suvalkų konferencija: kairėje pusėje – Lenkijos, dešinėje – Lietuvos delegatai.

Karas prieš Lenkiją 1919–1920 m.

• 1919 m. balandžio mėn. – Vilniaus krašto apgultis
• 1919 m. rugpjūčio 29 d. – P.O.W. sukilimas
• 1920 m. liepos–rugpjūčio mėn. – Gardino ir Augustavo puolimas
• 1920 m. spalio 7 d. – Suvalkų sutartis
  Tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos sudarytos paliaubos.
• 1920 m. spalio 9 d. – Želigovskio maištas
  L. Želigovskio rinktinė, kurią sudarė 1-oji lietuvių ir gudų pėstininkų divizija ir 13-asis Vilniaus ulonų pulkas, užėmė Vilnių
• 1920 m. lapkričio 17–21 d. – Giedraičių mūšis
  Kartais vadinamas Giedraičių-Širvintų mūšis, Širvintų-Giedraičių mūšis – Lietuvos kariuomenės mūšis su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktine (vadinama Vidurinės Lietuvos kariuomene).

Klaipėdos sukilimas 1923 m.

• 1923 m. sausio 15 d. – Klaipėdos sukilimas

Vokietijos ultimatumas 1939 m.

• 1939 m. kovo 20 d. – Vokietijos ultimatumas
  Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministru Joachimu von Ribbentropu buvo pateiktas Lietuvai ultimatumas: arba Klaipėdos kraštas, arba vokiečių kariuomenė žengia į Lietuvą.
• 1939 m. kovo 22 d. – Klaipėdos krašto perleidimas
  Apie vidurnaktį Ribbentropo kabinete pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstybės sutartis. Lietuvos vyriausybė ultimatumą priėmė kaip neišvengiamą ir neatremiamą blogybę.

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ultimatumas 1940 m.

• 1940 m. birželio 15 d. – TSRS ultimatumas
  TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas Vincas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą.

Pasipriešinimas Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo

Birželio sukilimas 1941 m.

• 1941 m. birželio 25 d. – Birželio sukilimas

Partizanų kovos 1944–1954 m.

Kazimieraičio rinktinės apdovanojimai. Lionginas Baliukevičius (Dzūkas) skaito įsakymą, kol Adolfas Ramanauskas (Vanagas) apdovanoja Sofiją Budėnaitę (Ramunė), 1948 m.

• 1944 m. gruodžio 16 d. – Pušynės mūšis
  Kėdainių aps. Krakių valsčiuje. Apie 300 Vlado Pabarčiaus partizanų visą dieną gynė miške įtvirtintą stovyklą nuo okupantų kariuomenės; padėjo iš Paliepių miškų kpt. K. Bendžiaus ir Liepkalnio būrio (vadas Antanas Sibičius) partizanai; nukovė apie 80–90 kareivių ir karininkų; Vladas Pabarčius pasitraukė į Lenčių miškus.
• 1945 m. sausio 12 d. – Lėno miško mūšis
• 1945 m. vasario 21 d. – Liepakojų mūšis
• 1945 m. vasario 27 d. – Panaros mūšis
• 1945 m. kovo 27 d. – kautynės Ažagų ir Eimuliškio miškuose
  Vienos didžiausių kautynių Panevėžio aps.; žuvo per 70 partizanų ir apie 400 Pavеlo Vetrovo divizijos (rus. Ветров Павел Михайлович) kareivių.
• 1945 m. gegužės 16 (17) d. – Kalniškės mūšis
  Alytaus aps. Simno vls. miške: NKVD kariuomenė apsupo (60–120) partizanų, vadovaujamų Jono Neifaltos-Lakūno; tik sutemus partizanai prasiveržė iš apsupties; žuvo 44 kovotojai, vado žmona kulkosvaidininkė Albina Neifaltienė-Pušelė; sunaikinta daug priešų.
• 1945 m. birželio 14–birželio 23 d. – Varčios mūšis
  Alytaus raj. Alovės apl.: NKVD kariuomenės 220-asis pasienio pulkas (apie 1000 karių) apsupo 90 partizanų būrį, kuris žvalgams pranešus gerai pasiruošė puolimui. Apsuptiems partizanams pavyko organizuotai ištrūkti iš apsupties. Partizanų žuvo apie 20-30, NKVD nuostoliai nepatvirtintais duomenimis buvo 176 ir daugiau.
• 1945 m. liepos 22 d. – Virtukų mūšis
  Raseinių aps. Liolių vls.: NKVD baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Žuvo 15 partizanų.
• 1945 m. rugpjūčio 5–9 d. – Palių mūšis
  Marijampolės aps. Gudelių vls.: apie 70 partizanų užpuolė 3 NKVD pulkai, panaudodami artileriją ir aviaciją; žuvo 17 partizanų, 5 pateko į nelaisvę, nukauta daug NKVD kovotojų.
• 1945 m. gruodžio 15 d. – Merkinės mūšis
  Alytaus aps. Merkinėje: apie 45 partizanų, vadovaujami Adolfo Ramanausko-Vanago, užpuolė Merkinę; žuvo 5 partizanai, 1 sužeistas, nukauta 15 rusų ir 2 stribai.
• 1954 m. – žūsta paskutinis partizanas.

Daugiau – Tigro rinktinės mūšiai

Atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė

Tarptautinės misijos ir operacijos

•  Afganistanas:
  • 2002 m. Jungtinių tautų organizacijos (JTO) vadovaujama Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų (ISAF) taikos įvedimo misija
  • 2002–2006 m. JAV vadovaujama operacija „Tvirta taika“
  • 2007–2008 m. JTO pagalbos misija Afganistane UNAMA
  • nuo 2003 m. NATO vadovaujama Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų (ISAF) operacija:
    • 2003–2005 m. Lietuvos karo medikai tarnavo Vokietijos vadovaujamoje karo lauko ligoninėje Kabule;
    • 2004–2005 m. Lietuvos logistai, krovos specialistai, oro eismo navigatoriai ir kiti kariniai specialistai – Kabulo tarptautiniame oro uoste; Lietuvių karo medikai dalyvavo vienos iš provincijų atkūrimo grupių Mazari Šarife veikloje;
    • Nuo 2005 m. Lietuva pradėjo vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (2008 m. gegužės 22 d. žuvo Lietuvos karys srž. Arūnas Jarmalavičius); Afganistane taip pat veikia Lietuvos Respublikos specialioji misija, kuri koordinuoja Provincijos atkūrimo grupės civilinių užduočių įgyvendinimą.
•  Albanija:
  • 1999 m. NATO humanitarinė operacija „Allied Harbour“
•  Bosnija ir Hercegovina:
  • 1996 m. NATO vadovaujama operacija „Operation Joint Endeavour“ (IFOR) (1996 m. balandžio 17 d. operacijoje žuvo Lietuvos karys vyr. ltn. Normundas Valteris)
  • 1996–2004 m. NATO operacija „Operation Joint Guard / Operation Joint Forge“ (SFOR)
  • nuo 2004 m. Europos Sąjungos (ES) operacija ALTHEA
•  Gruzija:
  • 2000–2005 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sienos stebėjimo misija (Gruzijos ir Rusijos Federacijos, Čečėnijos Respublikos pasienio stebėjimo operacija)
  • 2005–2007 m. ESBO Paramos apmokant Gruzijos pasieniečius programa
  • 2007–2009 m. JTO karinių stebėtojų misija UNOMIG
  • 2008–2009 m. ES stebėtojų misija
•  Irakas:

• • 2003 m. JAV vadovaujama karinė operacija
  • 2003–2008 m. Koalicijos vadovaujama karinė operacija
  • nuo 2005 m. NATO mokymo misija
•  Kosovas:
  • 1999–2009 m. NATO vadovaujama operacija „Joint Guardian“ (KFOR)
  • 1998–1999 m. ESBO verifikacijos misija
  • 2001–2003 m. NATO vadovaujamų KFOR/SFOR operacijų užduočių vykdymas
•  Kroatija:
  • 1994–1996 m. JTO vadovaujama taikos operacija „UNPROFOR II“
•  Šiaurės Makedonija:
  • 2003 m. ES karinė operacija CONCORDIA
•  Pakistanas:
  • 2005–2006 m. NATO humanitarinė operacija

Literatūra

• „Didžiosios lietuvių pergalės“ (sud. Jonas Užurka). – Vilnius: Eugrimas, 2009. – ISBN 978-9955-790-67-9
  • Kn. 1: „Saulės mūšis – baltų vienybės smūgis 1236 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-64-8
  • Kn. 2: „Žalgirio mūšis – lietuvių narsos triumfas 1410 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-65-5
  • Kn. 3: „Oršos mūšis – Lietuvos kariuomenės galybė 1514 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-66-2
• Tomas Baranauskas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje [[1]]