Sąrašas:Lietuvos kariuomenės mūšiai

Oficialios Lietuvos valstybės karinės pajėgos dalyvavo daugelyje mūšių, čia renkamas išsamus oficialiai registruotų karinių susidūrimų ir operacijų sąrašas. Chronologiškai įvykiai skirstomi į:

  • mūšius,
  • žygius,
  • tvirtovių, miestų ar kitų objektų apgultis, šturmus ar gynybą (pagal Lietuvos rolę),
  • pajėgų susibūrimus (sukilimai, bajorų konfederacijos, rokošai),
  • taikos arba paliaubų sutartis,
  • taikos palaikymo misijas,
  • kitas karines operacijas ir misijas.

LDK kariuomenės mūšiai redaguoti

Ankstyvieji karai prieš kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus, Lenkiją ir kitas slavų žemes, totorius redaguoti

Karai prieš Kalavijuočių ordiną (iki 1237 m.) redaguoti

Karai prieš Livonijos ordiną (po 1237 m.) redaguoti

13451377 m. laikotarpiu Livonijos ordinas surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų derino su Kryžiuočių ordino puolimais, siekdami išskaidyti lietuvių pajėgas.

Karai prieš Kryžiuočių ordiną redaguoti

 
Lietuvių kova prieš kryžiuočius (XIV a. reljefinis paveikslas

Karai prieš totorius redaguoti

Kiti karai redaguoti

  • 830 m. – Hoterio žygis prieš kuršius (skandinavų sagos ir kronikos).
  • 853 m.Apuolės mūšis
  • 1066 m. – lietuvių karo žygis į Kareliją (minimas Novgorodo beržo tošies įrašuose)
  • Apie 1080 m. – Danijos karaliaus Knuto IV Šventojo žygis prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“ (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
 
Dmitrijus Ivanovičius siunčia laiškus kviesdamas pagalbą prieš Algirdą, „Iliustruotasis metraščių sąvadas

Karai prieš slavus redaguoti

Žygiai į Maskvą redaguoti
Karas prieš Lenkiją dėl Haličo-Voluinės paveldėjimo 1340–1392 redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Haličo-Voluinės karai.

1340 m. mirus Haličo-Volynės kunigaikščiui Jurijui Boleslovui Traideniui, teises į paveldėjimą pareiškė LDK remiamas Liubartas ir Lenkijos karalius Kazimieras III.

Pilietiniai karai dėl LDK sosto redaguoti

Karas tarp Jogailos ir Kęstučio/Vytauto redaguoti
 
XIV-XV a. freska Strasbūro protestantų bažnyčioje, vaizduojanti kryžiaus link žygiuojančias 15 Europos valstybių
Karas tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio 1432–1435 m. redaguoti

Karas prieš Mazoviją 1444 m. redaguoti

Sutartis su Maskva 1449 m. redaguoti

Pasienio konfliktai su Maskva 1487–1494 redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Pasienio karas (1487–1494).

Karas prieš Maskvą 1500–1503 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1500–1503).

Karai prieš Krymo chanatą redaguoti

 
Klecko mūšis

Karas prieš Maskvą 1507–1508 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1507–1508).

Karas prieš Maskvą 1512–1522 m. (Dešimtmetis karas) redaguoti

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1512–1522).

Kampanija prieš Krymo chanatą redaguoti

Karas prieš Maskvą 1534–1537 m. (Starodubo karas) redaguoti

 
Etmonas Jonas Tarnovskis ir į nelaisvę paimtas kunigaikštis Fiodoras Ovčina-Obolenskis Starodubo apgulties metu 1535 m., iš Martyrno Bielskio „Kronika wszystkyego swyata“, 1564 m.
Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1534–1537).

Livonijos karas (iki Liublino unijos 1569 m.) redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Livonijos karas.

LDK kariuomenės mūšiai (1569–1795) redaguoti

Šiame sąraše įtraukiami tie ATR kariuomenių veiksmai, kuriuose aktyviai ir ženklia dalimi dalyvavo ir LDK kariuomenė. Nors Liublino unija sukūrė ATR, bet LDK išsaugojo atskirą kariuomenę iki pat valstybės sunaikinimo.

Livonijos karas (po Liublino unijos 1569 m.) redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Livonijos karas.

Karas prieš Švediją 1600–1629 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1629).

1600–1611 m. kampanija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1611).
 
Salaspilio mūšis, 1605 m.
 
Sandomiro rokošas. Nežinomas XVII a. dailininkas
Zebžydovskio (Sandomiro) rokošas 1606–1609 m. redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Zebžydovskio rokošas.

1617–1618 m. kampanija redaguoti

  • 1617 m. – Švedija užima Dynamunde
  • 1617 m. – Švedija užima Piarnu.

1620–1625 m. kampanija redaguoti

1626–1629 m. kampanija redaguoti

Karas prieš Maskvą (Sumaištis) 1605–1618 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1605–1618).

Karas prieš Osmanų imperiją redaguoti

Smolensko karas 1632–1634 m. redaguoti

 
Smolensko apgultis 16321633 m. (Wilhelmas Hondiusas)
Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1632–1634).

Kazokų sukilimas 1649–1654 m. redaguoti

 
Medalis, skirtas Kijevo paėmimui.
Pagrindinis straipsnis – :uk:Хмельниччина.
Pagrindinis straipsnis – Chmelnickio sukilimas.

Karas prieš Maskvą 1654–1667 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1654–1667).
 
Vilniaus aukštutinė pilis 1659 m., Juozas Narūnavičius
 
1686 m. ATR-Rusijos amžinosios taikos sutartis

Karą 1654 m. gegužės 18 d. pradėjo Maskva, po to, kai baigiant malšinti Chmelnickio sukilimą 1653 m. spalį Maskvoje Žemių suvažiavimas pritarė Bogdano Chmelnickio prašymui kazokus prijungti prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, o šis po Radoje priimto vienbalsio pritarimo 1654 m. sausį rusų pasiuntiniams prisiekė ištikimybę carui Aleksejui Michailovičiui.

Karas prieš Švediją 1655–1660 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Švedų tvanas.
 
Kėdainių sutarties originalas

Liubomirskio rokošas 1665–1666 m. redaguoti

Karas prieš Osmanų imperiją 1683–1699 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – :pl:Wojna polsko-turecka 1683-1699.
 
Derybos dėl Karlovicų taikos sutarties

Pilietinis karas 1698–1702 m. redaguoti

 
Jėkabpilio mūšis, 1704 m.

Šiaurės karas 1700–1721 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės karas.

Tarnogrudo konfederacija redaguoti

Karas dėl sosto paveldėjimo 1733–1735 m. redaguoti

 
Augusto III įvažiavimas į Varšuvą 1734 m.

Radomo konfederacija 1767–1768 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Radomo konfederacija.

Baro konfederacija 1768–1772 m. redaguoti

 
Baro konfederatai pagrobia Stanislovą Augustą Poniatovskį 1771 m.
Pagrindinis straipsnis – Baro konfederacija.

Targovicos konfederacija 1792-1793 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Targovicos konfederacija.
 
Targovicos konfederatų korimas Varšuvoje 1794 m.

Tado Kosciuškos sukilimas 1794-1795 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Kosciuškos sukilimas.

Lietuvos karinių dalinių veiksmai carinės Rusijos okupacijos metu redaguoti

 
Grįžtanti Napoleono armija Vilniaus rotušės aikštėje 1812 m., Jonas Damelis

Napoleono Bonaparto kampanija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Napoleono žygis į Rusiją.

1831 m. sukilimas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – 1831 m. sukilimas.
 
1863 m. sukilimo dalgininkai

1863 m. sukilimas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – 1863 m. sukilimas.

Lietuvos Respublikos kariuomenės mūšiai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos nepriklausomybės kovos.

Karas prieš bolševikus 1919–1920 m. redaguoti

 
Belaisviais tapę sovietų kariai Lietuvoje, iš CD „Lietuvos kariuomenė kovose už nepriklausomybę 1918–1920 m.“

Karas prieš bermontininkus 1919 m. redaguoti

 
Suvalkų konferencija: kairėje pusėje – Lenkijos, dešinėje – Lietuvos delegatai.

Karas prieš Lenkiją 1919–1920 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Lenkijos–Lietuvos karas.

Klaipėdos sukilimas 1923 m. redaguoti

Vokietijos ultimatumas 1939 m. redaguoti

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ultimatumas 1940 m. redaguoti

  • 1940 m. birželio 15 d. – TSRS ultimatumas
    TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas Vincas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą.

Kovos Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo redaguoti

Vokietijos-SSRS karo mūšiai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos–TSRS karas.

Birželio sukilimas 1941 m. redaguoti

 
Kazimieraičio rinktinės apdovanojimai. Lionginas Baliukevičius (Dzūkas) skaito įsakymą, kol Adolfas Ramanauskas (Vanagas) apdovanoja Sofiją Budėnaitę (Ramunė), 1948 m.

Partizanų kovos 1944–1953 m. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos partizanai.

Daugiau – Tigro rinktinės mūšiai

Atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė redaguoti

Tarptautinės misijos ir operacijos redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Irako karas.

Literatūra redaguoti