Sąžiningumo susitarimai

Sąžiningumo susitarimai (angl. integrity pacts) – tai XX a. dešimtajame dešimtmetyje tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ pasiūlyti susitarimai, kuriais siekiama užkirsti kelią korupcijai viešuosiuose pirkimuose ir sukurti sąžiningos konkurencijos sąlygas.[1] Šiuos susitarimus pasirašo valstybinės institucijos ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys kandidatai. Sąžiningumo susitarimais siekiama, kad verslas nekyšininkautų, daugėtų informacijos apie viešuosius pirkimus, kas didintų skaidrumą ir atskaitingumą.

Sąžiningumo susitarimų turinysKeisti

Pagal sąžiningumo susitarimus šalys įsipareigoja teikti visą informaciją apie savo išlaidas, pinigų gavėjus ir pajamas. Viešųjų pirkimų konkursų metu dirba nepriklausomas stebėtojas, kuriuo paprastai būna pilietinės visuomenės atstovas ar jos deleguotas ekspertas. Šis stebėtojas įvertina korupcijos riziką, siūlo prevencines priemones, atsakinėja į kandidatų ar kitų suinteresuotų šalių skundus bei įtarimu, informuoja visuomenę apie viešąjį pirkimą. [2]

Jei šalys nevykdo įsipareigojimų, jiems numatomos sankcijos, pavyzdžiui, sutarties praradimas, išbraukimas iš pretendentų sąrašo ateities projektuose, viešuosiuose pirkimuose ir pan.

Sąžiningumo susitarimų pavyzdžiaiKeisti

  • 2005 m. „Transparency International“ Latvijos skyrius ir Latvijos Kultūros ministerija pasirašė sąžiningumo susitarimą vykdant trijų modernių kultūros objektų statybą: Nacionalinės Latvijos bibliotekos, Akustinės koncertų salės ir Šiuolaikinio meno muziejaus. [3] Susitarime numatyta, kad kiekviena viešajame pirkime dalyvaujanti statybų įmonė turi turėti elgesio kodeksą ir pasirašyti antikorupcinę deklaraciją. Kad būtų įgyvendinti skaidrumo reikalavimai, buvo paskirtas nepriklausomas stebėtojas- TI Latvijos skyrius. Sąžiningumo susitarimai leido sukurti sąžiningas konkurencijos sąlygas ir prisidėti prie didesnio valdžios institucijų patikimumo. [4]
  • 2001 m. Pakistane Karačio vandens ir kanalizacijos valdyba bei „Transparency International“ Pakistano skyrius pasirašė sąžiningumo susitarimą dėl Karačio vandens tiekimo sistemos projekto. Šiuo susitarimu šalys įsipareigojo nekyšininkauti ir laikytis Mažiausių kaštų atrankos metodo, nesudaryti slaptų koalicijų, deklaruoti visus mokėjimus ir pranešti apie pastebėtus sutarties pažeidimus. Įvykdžius projektą paaiškėjo, kad valstybė tuomet sutaupė 3,1 mln. JAV dolerių. [5]
  • 2005 m. Transparency International Meksikos skyrius, Meksikos transporto ministerija ir pretendentai laimėti viešąjį pirkimą pasirašė sąžiningumo susitarimą dėl geležinkelio linijos tiesimo. Šis sąžiningumo susitarimas padėjo skaidriai ir sąžiningai organizuoti bei vykdyti viešąjį pirkimą. „Transparency International“ Meksikos skyrius buvo paskirtas proceso stebėtoju. [6]

Sąžiningumo susitarimai LietuvojeKeisti

Lietuvoje egzistuoja tiekėjo sąžiningumo susitarimai, tačiau jie skiriasi nuo kitų valstybių pasirašomų susitarimų. Lietuvoje nėra paskiriamas nepriklausomas stebėtojas, o susitarimą pasirašo tik tiekėjas. Jame tiekėjas patvirtina nedavęs ir neketinantis duoti pinigų, dovanų ar kitokio atlygio perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ar kitų tiekėjų atstovams. Tiekėjas taip pat pažymi, kad nedalyvauja draudžiamuose susitarimuose.

Universitetuose studentas pasirašo baigiamojo darbo sąžiningumo susitarimą. Juo studentas patvirtina, kad darbas yra parašytas savarankiškai, jame nėra kitų asmenų indėlio, pateikiama medžiaga nėra plagijuota, mokėjimai už darbą nėra mokėti

ŠaltiniaiKeisti