Anoplophora glabripennis
Rytinis ūsuotis (Anoplophora glabripennis)
Rytinis ūsuotis (Anoplophora glabripennis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Lapgraužiniai
( Chrysomeloidea)
Šeima: Ūsuočiai
( Cerambycidae)
Pošeimis: Lamiinae
( Lamiinae)
Triba: Monochamini
( Monochamini)
Gentis: Anoplophora
( Anoplophora)
Rūšis: Rytinis ūsuotis
( Anoplophora glabripennis)
Binomas
Anoplophora glabripennis
Motschulsky, 1853
Sinonimai
  • Azijinis ūsuotis


Rytinis ūsuotis (Anoplophora glabripennis) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Pavojingas miškų ir ūkių kenkėjas, sparčiai plintanti invazinė rūšis. Ūsuočio tėvynė - Rytų Kinija, Japonija ir Korėja. Rūšis atsitiktinai buvo įvežta į JAV. Taip pat pastebėta ir Kanadoje, bei keliose Europos šalyse: Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje.

Išvaizda redaguoti

25 – 40 mm ilgio. Juodais, blizgančiais, baltom dėmelėm išmargintais antsparniais. Pas pateles, gale, iš už antsparnių, kyšo pilvo galelis, tačiau patinų antsparniai paslėpia jį visą. Antenos ilgos, gali siekti ir 10 cm, iš 11 narelių, juodos, prie narelių sudūrimų šviesios. Kojos, ir pirmi antenų nareliai su šviesiai mėlynais plėmeliais. Lengva supainioti su kitom, giminingom rūšim (pvz., citrinmedinu ūsuočiu (Anoplophora chinensis)). Nuo kitų Anoplophora genties rūšių skiriamas pagal antsparnių raštą.

Biologija redaguoti

Vystymosi trukmė 2-3 metai. Suaugę patinėliai gyvena apie 50 dienų, patelės apie 66 dienas.

Lervos vystosi po įvairių lapuočių medžių žieve.

Suaugėliai minta įvairių lapuočių medžių lapais, pumpurais, ūgliais.

Lietuviškas pavadinimas redaguoti

Kai kuriuose lietuviškuose informacijos šaltiniuose „rytiniu ūsuočiu“ dar vadinamas ir kitas vabalas - margasis akiuotis (Mesosa myops Dalman, 1817). Šis didelės žalos nepadaro, nes lervos vystosi nusilpusiuose, bei džiūstančiuose medžiuose. Be to yra retas, saugomas pagal ES Buveinių Direktyvos II-ą priedą.[1]

Taip pat skaitykite redaguoti


Šaltiniai redaguoti

  1. „Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012-03-24.