Britų Rytų Afrika

(Nukreipta iš puslapio Rytų Afrikos protektoratas)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Britų Rytų Afrika arba Rytų Afrikos protektoratas (angl. East Africa Protectorate) – Britų imperijos protektoratas Rytų Afrikoje. Apėmė dabartinės Kenijos teritoriją. Egzistavo nuo 1895 m. iki 1920 m.

East Africa Protectorate
Britų Rytų Afrika
Britų protektoratas

1895 – 1920

Flag of Britų Rytų Afrika

Vėliava

Location of Britų Rytų Afrika
Location of Britų Rytų Afrika
Protektorato žemėlapis 1895 m.
Sostinė Mombasa (1895–1905)
Nairobis (1905–1920)
Valdymo forma protektoratas
Era Imperializmas
 - Įkurta 1895 m.
 - Pervardinta 1920 m.
Valiuta Rupija

Raida redaguoti

Nuo XIX a. vidurio Jungtinė Karalystė turėjo interesų Zanzibaro sultonato kontroliuojamoje Rytų Afrikos pakrantėje, siuntė čia savo keliautojus ir derybininkus. 1890 m. Heligolando-Zanzibaro sutartimi vokiečiai su britais pasidalino kontroliuotas pakrantes pusiau, taip pat tiesia linija nustatė tarpusavio sieną žemyne. Iš pradžių Britų imperija jai atitekusias dalis (Zanzibaro ir Vitu sultonatus) paskyrė administruoti Britų Rytų Afrikos kompanijai, tačiau 1890 m. pavertė šias teritorijas protektoratu.

Iš pradžių protektoratui nepriklausė vakarinė Kenijos dalis, kuri 1896 m. priskirta Ugandos protektoratui, tačiau 1902 m. perskirstant administraciją, Rytų Afrikai priskirtos ir rytinės Ugandos teritorijos, gyvenamos luhijų ir luo genčių. Nuo 1909 m. protektoratą sudarė 6 provincijos: Kenijos, Naivašos, Njanzos, Sejidės, Tanalando ir Ukambos. Britai skatino tiek baltųjų, tiek indų migraciją į šalį, kuri vis spartėjo.

1918 m. po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos britai taip pat gavo gretimą Tanganikos mandatą. 1920 m. Rytų Afrikos protektoratas statusas buvo pakeistas į Kenijos koloniją.

Gubernatoriai redaguoti

  • 1895–1900 Arthur Henry Hardinge;
  • 1900–1904 Charles Eliot;
  • 1904–1905 Donald William Stewart;
  • 1905–1909 James Hayes Sadler;
  • 1909–1912 Edouard Percy Cranwill Girouard;
  • 1912–1917 Henry Conway Belfield;
  • 1917–1919 Charles Calvert Bowring;
  • 1919–1920 Edward Northey.